Mokytoja Laimutė Šimonienė: „Visą gyvenimą mokiausi ir mokausi toliau“

Praėjusią savaitę paskelbėme mylimiausio mokytojo rinkimų, skelbtų Tarptautinės mokytojų dienos proga, nugalėtoją – Ignalinos gimnazijos ir Ignalinos rajono Vidiškių gimnazijos (toliau – Vidiškių gimnazija) chemijos bei biologijos mokytoją Laimutę Šimonienę, daug metų vadovavusią ir Ignalinos rajono chemijos mokytojų metodiniam būreliui. Šįkart kviečiame su šia entuziazmo nestokojančia pedagoge susipažinti iš arčiau.

Skrydis atgal į gimtą kraštą

Susėdus šiltą bobų vasaros dieną puodeliui arbatos, pašnekovė iškart prisipažino, jog nuo pat mažens svajojo tapti mokytoja. Gimusi ir augusi Rimšėnų kaime (Vidiškių sen.), L. Šimonienė ten baigė ir pradinę mokyklą. Nuo penktos klasės pradėjo lankyti tuometinę Ignalinos 1-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Ignalinos gimnazija), o baigusi dvylika klasių įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) ir pasirinko chemijos / biologijos specialybę. „Norėjau rinktis vien chemiją, – prisipažino moteris. – Bet tuo metu buvo galima studijuoti tik dvigubas specialybes, todėl nebuvo kito pasirinkimo.“

Po penkerius metus trukusių studijų 1984 m. jaunoji mokytoja atvažiavo dirbti į Ignalinos rajoną – kadangi įvertinimų vidurkis buvo aukštas, jai pačiai buvo leista pasirinkti iš kelių galimų variantų. Taigi, teko dar kartą peržengti Ignalinos 1-osios vidurinės mokyklos slenkstį, tik šįkart ne kaip mokinei, o kaip mokytojai. Vėliau mokykla buvo reorganizuota į Ignalinos gimnaziją, L. Šimonienei pasiūlytos pareigos ir naujoje švietimo įstaigoje. „Iš pradžių dirbau ir chemijos, ir biologijos mokytoja, turėjau pamokų per pusę tiek to, tiek to dalyko, – prisiminė pašnekovė. – Buvo laikas, kai teko dirbti net dviem pamainomis, nes mokinių buvo labai daug.“ Anot mokytojos, po dukros gimimo grįžusi į darbą ji kurį laiką mokė vien chemijos, o per paskutinius ketverius metus vėl teko prisiminti ir biologiją. Dar teko eiti direktoriaus pavaduotojo pareigas. Iš viso pedagoginiam darbui atiduoti 37 metai.

Dirbti patinka su visais

Paklausta, kas paskatino rinktis mokytojos profesiją, pašnekovė šypsojosi, jog jai labai patikdavo stebėti mokytojų darbą per pamokas. „Namuose pasidarydavau žurnalą, mokinių sąsiuvinius, pati rašydavau kontrolinius ir juos taisydavau, – pasakojo L. Šimonienė. – Man labai patiko a. a. chemijos mokytoja Stasė Sidarienė, todėl ir pasirinkau tokią specialybę. Iš pradžių chemija sekėsi sunkokai, bet, mokytojos padedama, ją pamilau.“ Pasak mokytojos, chemija jai visada buvo arčiau širdies nei biologija – patiko bandymai, cheminės reakcijos, atradimai, bet teko prisijaukinti abu mokslus.

Lygindama Ignalinos ir Vidiškių gimnazijų mokinius, mokytoja sakė, jog Ignalinos gimnazijoje ji moko tik dvyliktokus, kurie patys pasirinko šį dalyką, todėl jie labai motyvuoti. Vidiškėse yra visokių mokinių – ir gabesnių, ir mažiau gabių. Yra smalsių, kūrybingų, geranoriškų, yra ir neklusnių. „Bet dirbti gera abiejose mokyklose, – tikino pašnekovė. – Problemų dėl drausmės neturiu. Jei moki prie vaiko prieiti, galima jį palenkti, kad būtų drausmingesnis – viskas priklauso nuo mokytojo. Be to, per tiek metų supratau – nereikia norėti, kad mokinys išmoktų dalyką tobulai,. Užtenka, kad jis sėdi, kažką dirba, rašo, stengiasi. Už tai galima parašyti jam teigiamą pažymį. Tada pasikeičia vaiko požiūris ir į mokytoją, ir į mokslą.“

Šilti ryšiai su buvusiais auklėtiniais

Mokytojų dalia – metai iš metų matyti ateinančius vaikus, stebėti, kaip jie auga, bręsta, po to išeina, kaip vėl ateina nauji mokiniai. Kaip teigė L. Šimonienė, kol sveikata leidžia, jai dirbti gera ir tas nuolatinis kaitos procesas jos nevargina. Gera, anot jos, suprasti, kad atėjusi nauja karta dar kūrybiškesnė, linkusi labiau eksperimentuoti, patirti gyvenimiškas situacijas ir smalsesnė nei praėjusios. „Kai buvau klasės auklėtoja ir išleidau septynias auklėtinių laidas, jaučiau stipresnę nostalgiją, – susimąstė pašnekovė. – Su amžiumi prie vaikų priprasti sunkiau, kitokie dabar ir vaikai – ne tokie klusnūs, drausmingi, todėl nebejaučiu noro tapti auklėtoja. Bet šiaip su vaikais dirbti labai gera.“ Mokytoja prisipažino, kad su visais savo buvusiais auklėtiniais palaiko gana artimus ryšius – jie visada pasveikina buvusią auklėtoją Tarptautinės mokytojų dienos ir gimtadienio proga, retkarčiais susitinka. Pedagogė yra išleidusi į pasaulį ir pedagogų, dėstytojų, kitų garbių profesijų atstovų, netgi chemijos mokytojų, viena jų – Ignalinos rajono savivaldybės mero Justo Rasiko žmona Irma.

L. Šimonienė prisiminė ir pirmuosius savo mokinius – dvyliktokus, kurie, anot jos, mėgino demonstruoti, kad jie yra suaugę ir viršesni už jauną mokytoją. Bet susitvarkė. Dabartiniai vaikai, pašnekovės teigimu, labiau žino, ko tikėtis iš mokytojų, ir klauso tik tų, kurių šiek tiek prisibijo. Taip yra greičiausiai todėl, kad pasikeitė tėvų požiūris į mokslus ir mokytojus, aplinka. Jai, tikino, sekasi surasti bendrą kalbą ir su dabartiniais vaikais, net ir su nedrausmingais. „Anksčiau vaikai bijodavo tėvų, mokytojų, – kalbėjo moteris. – Žinojo, kad jei gaus blogą pažymį – gaus į kailį. Aš, besimokydama penktoje klasėje ir baimindamasi bausmės, ištryniau iš pažymių knygelės dvejetą. Užtat kliuvo, kai mama grįžo iš tėvų susirinkimo… Dabar vaikai to nebijo.“ Tėvai, kaip sakė pedagogė, dabar taip pat kur kas aktyviau dalyvauja vaikų ugdymo procese, gal kartais ir pernelyg stipriai kišasi – pavyzdžiui, priekaištauja mokytojui dėl blogų pažymių. Todėl ji nusprendė daugiau bendrauti su vaiku, nes jei pažymiai teigiami, tai ir tėvams ramu.

Per pamoką – sprogimai

Kalbai pakrypus apie linksmiausius ar įsimintiniausius įvykius, nutikusius per ilgus mokytojavimo metus, L. Šimonienė patikino, kad tokių išskirtinių nebuvo. Jei per chemijos pamokas ir atliekami bandymai – įvairios cheminės reakcijos, tai ji stengiasi, kad jie praeitų sklandžiai ir saugiai. „Vaikams, jei niekas nesprogta, reiškia, kad buvo neįdomi pamoka, – šypsojosi pašnekovė. – Aš kaip tik stengiuosi, kad jokių netikėtumų neįvyktų. Tiesa, kartais, dažniausiai dvyliktokams, per paskutines pamokas leidžiu atlikti vieną gražų, efektingą bandymą.“

Pedagogė atskleidė, kad su auklėtiniais buvo visko – ir džiugių, ir ne tokių linksmų įvykių, nutikimų, iškrėstų šunybių. Kai kurias, anot moters, teko sužinoti jau vėliau – susitikimų su buvusiais auklėtiniais metu.

Neprailgo ir mokslo metai nuotoliniu būdu, toks darbas net patiko, nors tekdavo prie kompiuterio prasėdėti nuo ryto iki vakaro. Tiesa, L. Šimonienė sutiko, jog mokiniams toks būdas ne visai patinka ir taip mokytis jiems gerokai sudėtingiau.

Mokytojo profesija – nebepaklausi

Nors ir kaip myli savo profesiją, L. Šimonienė kitiems rinktis šio darbo dabar nerekomenduotų. Anot jos, tai labai sunkus, daug atsidavimo, įvairių žinių reikalaujantis, bet mažai apmokamas pašaukimas. „Anksčiau mokiniai norėjo būti mokytojais, – palygino pašnekovė. – O dabar pažiūri į mokytojo darbą ir sako: „Ačiū, ne.“ Reikia labai daug dirbti, ruoštis pamokoms, mokėti sudominti mokinius, rinkti papildomas medžiagas. Be to, mokytoju reikia gimti, nes dirbti be pašaukimo šį darbą neišeis.“ Beje, L. Šimonienės dukra Loreta – taip pat chemijos mokytoja. Dirba Vilniaus Ąžuolyno progimnazijoje, bet, pasak moters, žada keisti darbą – jis jai atrodo labai sunkus.

Mokytoja ir pati svarsto po kokių penkerių metų pasitraukti į užtarnautą poilsį. Jos nuomone, atrodytų, kad provincijoje mokytojų netrūksta, bet dauguma jų – garbaus amžiaus, o pakeisti išėjusių nėra kam. Pasak pedagogės, visame rajone – tik du chemikai, tad jie dirba keliose mokyklose ar būdami pensinio amžiaus. Kas būtų, jei visi jos amžiaus mokytojai po kelerių metų taptų senjorais, L. Šimonienė net neįsivaizdavo, bet vylėsi, kad problema kaip nors vis tiek išsispręstų.

Tada, kai jau nebebus mokytoja, moteris sakėsi gyvensianti laisvai – skaitys knygas, žiūrės televizorių, vaikščios gamtoje.

Baigiantis pokalbiui L. Šimonienė palinkėjo mokiniams džiaugsmo ir atradimų, malonių pojūčių namuose ir mokykloje, sėkmės visur ir visada, o kolegoms mokytojams – stiprybės, kantrybės, ryžto, niekada nenusivilti ir tikėti savimi.

Autorės nuotr.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Sponsored Video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas