Senjorai sukčiais dažnai patiki ne iš naivumo. Atvirkščiai – nusikaltėliai taikosi į šios kartos stiprybę: padorumą, pasitikėjimą žmonėmis ir pagarbą institucijoms. Siekdamos padėti gyventojams atpažinti sukčius, telekomunikacijų bendrovė „Telia“ ir Lietuvos policija parengė trumpą atmintinę, kurią rekomenduoja atsispausdinti ir laikyti prie telefono, ant šaldytuvo ar kitoje dažnai matomoje vietoje namuose.
Sukčiai taikosi į vertybes
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje užregistruota beveik 4 tūkst. sukčiavimo atvejų – šeštadaliu daugiau nei per pirmus tris šių metų mėnesius. Vien nuo balandžio iki birželio nusikaltėliai iš žmonių ir įmonių bandė išvilioti daugiau kaip 13 mln. eurų, didesnę dalį operacijų pavyko sustabdyti, tačiau nusikaltėliai vis tiek padarė apie 5 mln. eurų nuostolių.
Pasak Julijos Markeliūnės, „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovės, į sukčių pinkles pakliūva ir labai protingų, apsiskaičiusių žmonių. Klaidinga manyti, jog senjorai tampa taikiniu dėl savo naivumo. Sukčiai ciniškai atakuoja šios kartos vertybes. Vyresni žmonės užaugo aplinkoje, kurioje duotas žodis turėjo svorį, o institucijos kėlė pagarbą. Todėl nusikaltėliai išnaudoja ne senjorų silpnybes, o jų padorumą.
„Matome, kaip senjorams vaizdo skambučiu paskambina ir policijos tyrėju prisistato uniformuotas nepažįstamasis. Kadangi už jo matosi policijos nuovados vaizdas, auka net nesuabejoja jo tapatybe. Sukčius kreipiasi vardu ir pavarde, padiktuoja tikslų adresą, pasitikslina, ar žmogus tebesinaudoja konkrečiu banku. Tuomet meluoja neva nutekėjus duomenims, kažkas pavogė jo tapatybę ir dabar bando paimti greitąjį kreditą. Išsigandęs senjoras gerbia pareigūną, stengiasi elgtis pilietiškai, todėl sutinka padėti tyrimui ir pats atiduoda prisijungimus“, – Lietuvoje pasitaikusią istoriją apibūdino J. Markeliūnė.
Svarbiausia – neskubėti
Susidūrus su netikėta, stresine situacija, kurią dirbtinai sukuria sukčiai, bet kam sunku kritiškai vertinti informaciją. Visgi vyresniame amžiuje natūraliai kinta informacijos apdorojimo greitis, todėl patiriant didžiulį psichologinį spaudimą, laiku atpažinti klastą gali būti dar sunkiau.
„Sukčiai vagia ir pinigus, ir pasitikėjimą kitais. Supratusius apgaulę žmones dažnai užgula gėda, todėl jie pasirenka tylėti. Nusikaltėliai puikiai perpratę šią psichologiją ir nuolat keičia kaukes: jei nesuveikia gąsdinimas, jie bando kurti šiltą, artimą santykį. Privalome garsiai kalbėti apie tai, kad pakliūti į sukčių pinkles nėra kvailumo požymis“, – teigė ekspertė.
„Svarbiausia taisyklė – sustoti. Jei pokalbio metu jūsų prašo atskleisti prisijungimo duomenis, PIN kodus, pervesti pinigus ar atlikti kitus skubius veiksmus, pokalbį reikėtų nedelsiant nutraukti. Tikras policijos pareigūnas ar banko darbuotojas tokių duomenų telefonu neprašo. Net jei skambinantis asmuo žino jūsų vardą, adresą ar kitą asmeninę informaciją, tai dar nereiškia, kad juo galima pasitikėti. Kilus bent menkiausiai abejonei, visuomet verta pasitarti su artimaisiais arba pačiam susisiekti su institucija oficialiais kontaktais“, – pabrėžė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus patarėja Revita Janavičiūtė.
Ekspertai primena, kad bankų, policijos ir kitų institucijų darbuotojai niekada neprašo telefonu atskleisti interneto banko prisijungimų, „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ PIN kodų, mokėjimo kortelių duomenų ar kitos jautrios informacijos.
Atmintinė, kuri gali padėti apsaugoti save
„Telia“ ir Lietuvos policija parengė trumpą atmintinę, skirtą laikyti matomoje vietoje namuose. Ji primena svarbiausius sukčių atpažinimo požymius ir veiksmus, kuriuos verta atlikti sulaukus įtartino skambučio ar žinutės.
Atmintinę rekomenduojama pasikabinti dažnai matomoje vietoje, pavyzdžiui, kur įprastai laikote telefoną, šalia sieninio kalendoriaus, ant šaldytuvo ar prie televizoriaus. Netikėto skambučio metu ji gali tapti priminimu, kuris padės sustoti, nepasiduoti emocijoms, pasitarti su artimaisiais ir nepriimti skubotų sprendimų. Atmintinėje galima patiems įrašyti savo banko ir ryšio operatoriaus numerius, kad prireikus būtų galima susisiekti ir pasitikslinti informaciją arba pranešti apie sukčiavimo atvejį.
Ekspertai primena: jei kyla bent menkiausia abejonė, pokalbį reikėtų nutraukti, patiems susisiekti su banku ar institucija oficialiais kontaktais ir pasitarti su artimaisiais. Būtent tokia trumpa pauzė dažnai tampa svarbiausia apsauga nuo sukčių. O nukentėjus nuo sukčių – nesigėdyti ir kiek įmanoma greičiau pranešti policijai, savo bankui ir artimiesiems.
„Telia“ inf.