Vidmantė KRUŠINSKAITĖ

Dezinformacijos tyrėja

2026 metų Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pabrėžiama, kad vienas esminių Rusijos propagandos bruožų yra jos pasikartojantis pobūdis. Kremlius informacines kampanijas dažniausiai kuria remdamasis keliais nuolatiniais naratyvais, kurie veikia kaip standartiniai modeliai ir yra pritaikomi prie konkrečios situacijos. Naratyvas – tai iš konkretaus asmens, grupės ar valstybės požiūrio taško pateikiamas pasakojimas. Tai reiškia, kad keičiantis temoms, nesvarbu, ar kalbama apie energetiką, gynybą, ar incidentus regione, dažnai išlieka dėsningas popierėlis, į kurį jos yra vyniojamos. Kuo aiškiau suprantame, kaip jos veikia, tuo lengviau atskirti pagrįstą kritiką nuo informacinės manipuliacijos.

Sovietmečio „naudos“ naratyvas

Vienas dažniausiai kartojamų Rusijos propagandos teiginių – esą sovietmetis Lietuvai atnešė daugiau naudos nei žalos. Šis naratyvas ypač aktyviai naudojamas kalbant apie infrastruktūrą, energetiką ar pramonę. Juo siekiama sukurti įspūdį, kad Lietuvos ekonominis ir technologinis pagrindas buvo suformuotas sovietinės sistemos, todėl atsiribojimas nuo jos palikimo yra neracionalus.

Atsijungimo nuo BRELL sistemos atveju Rusijos propaganda šią infrastruktūrą vaizdavo kaip patikimą ir efektyvią, užtikrinusią žemas elektros kainas bei stabilų tiekimą. Lietuvos sprendimas sinchronizuotis su žemyninės Europos elektros tinklais buvo pristatomas kaip neapgalvotas žingsnis, paneigiantis ilgalaikę naudą, gautą iš buvusios energetinės integracijos.

Tokiu būdu energetinis saugumas buvo sąmoningai siaurinamas iki kainos klausimo. Tuo tarpu kontekstas, kad priklausomybės nuo Rusijos mažinimas, sistemos kontrolės klausimas, atsparumas krizėms ir ilgalaikis integravimasis į Europos energetikos infrastruktūrą, propagandinėje komunikacijoje liko nuošalyje.

Provokuojančios Baltijos valstybės

Rusijos propaganda taip pat nuosekliai bando vaizduoti Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes kaip įtampą kurstančias šalis. Šio naratyvo esmė – pasakojimas, kad Baltijos valstybės sąmoningai provokuoja Rusiją ar vykdo „rusofobinę“ politiką taip prisidėdamos prie regiono destabilizavimo.

Ši logika ypač ryškiai pasireiškė po 2026 m. dronų incidentų Latvijoje. Kovo ir gegužės mėnesiais ukrainietiški dronai, kirsdami Rusijos teritoriją, nukrypo nuo kurso ir pateko į Latvijos oro erdvę. Latvijos ir Ukrainos pareigūnai abu incidentus aiškino kaip Rusijos karo priemones, tyčia nukreipiančias ukrainietiškus dronus nuo jų taikinių Rusijoje link kaimyninių NATO šalių.

Netrukus prokremliškame, daugiau nei 3 mln. sekėjų turinčiame „Telegram“ kanale „Mash“ buvo paskelbta, kad Baltijos šalys oficialiai atvėrė savo oro erdvę ukrainietiškų dronų atakoms prieš Rusiją. Šis teiginys buvo melagingas ir kategoriškai paneigtas Baltijos valstybių, tačiau tapo koordinuotos dezinformacijos kampanijos pagrindu. Naratyvą perėmė valstybinė televizija, jį pakartojo Rusijos pareigūnai, tarp jų – užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova ir saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu, grasindami Baltijos valstybėms kariniu atsaku.

Propagandos kampanija išnaudojo ir vidinę Latvijos politinę krizę. Gegužės drono incidentas sukėlė visuomenės kritiką dėl oro gynybos spragų, o tai paskatino tuometinę ministrę pirmininkę Eviką Siliņą atstatydinti gynybos ministrą Andrį Sprūdsą, vėliau atsistatydinti ir pačią. Prokremliški kanalai šią krizę skubiai įpynė į savo naratyvą, aiškindami, kad valdžia „šoka iš skęstančio laivo“, nes bijo Rusijos atsakomojo smūgio. Papildomai buvo skleidžiami ir kiti melagingi teiginiai, pavyzdžiui, esą dronas nukrito ant keleivinio traukinio ar į daugiabutį namą.

Šis naratyvas padeda Kremliui formuoti palankų informacinį foną. Rusijos veiksmai pateikiami kaip reakcija, o Baltijos valstybių saugumo politika – kaip problemos priežastis. Tokia logika ypač naudinga siekiant paveikti ne tik Lietuvos auditoriją, bet ir platesnę tarptautinę viešąją nuomonę.

Lietuvos suvereniteto menkinimas

Kitas nuolatinis naratyvas siekia įtikinti, kad Lietuva ne savarankiška valstybė, o tik Europos Sąjungos ar Jungtinių Amerikos Valstijų nurodymų vykdytoja. Tokiu aiškinimu siekiama mažinti pasitikėjimą Lietuvos institucijomis ir kurti įspūdį, kad valstybės ateičiai svarbūs sprendimai priimami ne Lietuvoje.

Energetikos politikoje šis naratyvas buvo naudojamas kalbant apie atsijungimą nuo BRELL. Rusijos propaganda tikino, kad Lietuva neturi savarankiškos energetinės strategijos ir aklai vykdo galingesnių sąjungininkų valią.

Šis naratyvas nėra susijęs tik su energetika. Jis kartojamas kalbant apie gynybą, sankcijas Rusijai, paramą Ukrainai ar NATO pajėgų buvimą regione. Visais atvejais siekiama to paties tikslo – silpninti visuomenės tikėjimą Lietuvos gebėjimu savarankiškai vertinti grėsmes ir priimti sprendimus.

Ekonominės žalos argumentas

Dar vienas dažnas Rusijos propagandos naratyvas – teiginys, kad Lietuvos priešiškumas Rusijai kenkia šalies ekonomikai. Šiuo naratyvu siekiama susieti saugumo politiką su kasdieniais žmonių rūpesčiais: kainomis, pragyvenimo lygiu, verslo stabilumu ir ekonomikos augimu.

BRELL atveju buvo teigiama, kad atsijungimas nuo sistemos padidins elektros kainas, sumažins energetinį saugumą ir pakenks Lietuvos ekonomikos vystymuisi. Tokia komunikacija skatino manyti, kad Lietuvai būtų naudingiau išlaikyti pragmatiškus ekonominius santykius su Rusija ir vengti politinių sprendimų, galinčių turėti finansinių pasekmių.

Šis argumentas paveikus todėl, kad remiasi realiomis visuomenės baimėmis. Propagandai dažnai pasirenkamos žmonėms praktiškai svarbios temos, tačiau jos pateikiamos supaprastintai. Kainos, energetinis saugumas ar ekonominis stabilumas tampa priemonėmis kelti abejonėms dėl ilgalaikių strateginių sprendimų.

Kodėl svarbu atpažinti naratyvus?

Rusijos propaganda veikia ne tik skleisdama pavienes melagingas žinutes. Jos poveikis stiprėja per nuolatinį tų pačių naratyvų kartojimą skirtinguose kontekstuose. Todėl, kai nauja situacija iš karto aiškinama teiginiais apie nesavarankišką Lietuvą, provokuojančias Baltijos šalis, sovietmečio naudą ar ekonominę žalą dėl priešiškumo Rusijai, verta atkreipti dėmesį, kad tai gali būti ne spontaniška nuomonė, o seniai naudojamo propagandinio modelio dalis.

Lietuvos politikos sprendimai gali ir turi būti diskutuojami kritiškai. Tačiau tokia diskusija turi remtis faktais, o ne naratyvais, kurių tikslas yra silpninti pasitikėjimą valstybe, jos sąjungininkais ir pačia Lietuvos teise savarankiškai spręsti dėl savo ateities.