Turbūt dažnas uteniškis eidamas ar važiuodamas Vilniaus gatve ne kartą žvilgsniu užkliuvo už gausybe rožių žiedų pasidabinusio kiemo. Čia gyvenanti Stasė Kalinauskienė rožių sodą veisti pradėjo prieš 10–12 metų. Moteris teigė net nepajutusi, kaip pamilo rožes ir įklimpo į priklausomybės dieviško grožio gėlėms liūną. Sutuoktinis ją ne kartą bandė gelbėti nuo šios priklausomybės, prašė nebeplėsti gėlyno, nebepirkti daugiau rožių, tačiau moteris tokiems vyro prašymams nepajėgė paklusti. Uteniškė rožių mylėtoja kiekvieną pavasarį perka sodinukus ir vis plečia ir taip gausią gėlių kolekciją. Pašnekovė šypsodamasi atviravo, kad užsukusi į prekybos vietas pajunta nenumaldomą trauką eiti ta kryptimi, kur parduodamos gėlės, ir pateisino save sakydama, kad menka bėda, jei tik tokia priklausomybė.

Visą straipsnį skaitykite šeštadienio laikraštyje „Utenos diena“.

Autorės nuotr.