Utenoje lankėsi Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos direktorė Daiva Gineikaitė. Jos įtemptoje darbotvarkėje – susitikimai su šalies gyventojais, lankymasis rajonų NŽT skyriuose.
Atvykusi į Uteną ir individualaus pokalbio gyventojus priėmusi direktorė D. Gineikaitė išklausė penkių žmonių, atskubėjusių į NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrių, rūpesčius dėl netaisyklingai atliktų kadastrinių matavimų, nuomojamos žemės ir susipažino su kitomis ramybės neduodančiomis bei nerimą keliančiomis problemomis.
Susitikusi su Utenos rajono savivaldybės meru Alvydu Katinu ir rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Jonu Slapšinsku, viešnia aptarė gyventojų keliamus klausimus, situaciją Utenos rajone ir žemės reformos eigą.
Baigusi vienos dienos viešnagę Utenoje, direktorė D. Gineikaitė sutiko atsakyti į kelis „Utenos dienos” žurnalistės užduotus klausimus.
Kokiu tikslu atvykote į Uteną, kurioje susitikote ne tik su gyventojais, bet ir su žemėtvarkininkais bei rajono valdžia?
Esame gavę pavedimą iš žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės patikrinti visus NŽT teritorinius skyrius, susitikti su gyventojais, išklausyti jų nusiskundimų, įvertinti tai, kaip dirba mūsų specialistai rajonuose, kokios specifinės problemos dominuoja ir pan. Rugpjūčio mėnesį pradėjome ilgalaikę teritorinių NŽT padalinių patikros programą. Beveik kasdien važinėjame po NŽT skyrius, žiūrime, ką keisti ar taisyti, kas ne taip. Norime susitikti su savivaldos atstovais ir merais, iš jų tiesiogiai išgirsti, ar mūsų bendradarbiavimas yra tinkamas, o gal kažką reikėtų tobulinti, keisti. Daug dėmesio skiriame žemės reformos eigai, kaip ji vyksta, kas trukdo ją užbaigti, kokia situacija su nuosavybės atkūrimu, asmeninio ūkio žemės naudotojais ir pan.
Kaip minėjote, su jumis susitikti atėjo penki asmenys. Su kokiomis problemomis susiduria mūsų rajono (apskrities) gyventojai? Gal galite pateikti keletą konkrečių pavyzdžių.
Utenos rajone buvo analizuojami penkių gyventojų epizodai ir jiems rūpimos problemos. Išties susitikimų su gyventojais rezultatus vertinu neblogai. Pavyko gyventojams gan argumentuotai išaiškinti, paaiškinti ir patarti, kokių veiksmų, kokių iniciatyvų jie turėtų imtis norėdami išspręsti savo problemas. Individualiai susitikusi su rajono gyventojais galėjau geriau susipažinti su jiems kylančiais klausimais ir suformuluoti uždavinius, konkrečias užduotis mūsų teritorinio padalinio specialistams.
O problemos kaip ir kituose rajonuose dažniausiai yra kasdienės, buitinės. Pavyzdžiui, vienas pilietis skundėsi, kad netaisyklingai buvo atlikti gretimo sklypo kadastriniai matavimai, kuriuos vykdė UAB „Atspindys”, dėl ko galimai buvo užgrobta jo sklypo dalis, taip pat skundėsi, kad nors UAB „Atspindys” buvo įpareigotas ištaisyti atliktus matavimus, matavimų netaiso. Kitas epizodas – pilietis išnuomojo 13 ha sklypą Šiaudinių kaime ir jau greitai baigiasi nuomos sutartis. Sklype yra apleistos žemės, kuri ribojasi su mišku ir ten jau per 54 metus yra priaugę medelių, tačiau nuomininkas, kuris gauna išmokas, nesusitvarko ir nešalina jų. Žmogus teiravosi, ką jam daryti, kaip išreikalauti, kad nuomininkas sutvarkytų apleistą žemės dalį.
Kaip vertinate šių susitikimų rezultatus?
Susitikimus vertinu gerai, nors tos bėdos iš pirmo žvilgsnio atrodo kasdienės. Tačiau jos yra labai svarbios ir reikšmingos. Kiekvienas žmogus yra svarbus. Mūsų tarnybai keliu didesnius reikalavimus nei buvo anksčiau. Noriu, kad NŽT paslaugos būtų kokybiškos, operatyvios ir priimtinos gyventojams.
Kiek Utenos rajone yra galimai neteisėtai privatizuotų ežerų?
Šiuo metu Panevėžio apygardos administraciniame teisme pagal pareiškėjo, t. y. Panevėžio apygardos prokuratūros, prašymą yra nagrinėjama byla dėl dviejų Utenos rajono ežerų – Raistežerio bei Iženo dalinio privatizavimo. Raistežeryje prieš keletą metų buvo atkurta nuosavybė į 0,817 ha (visas ežero plotas 3,593 ha), o Ižene nuosavybė atkurta į 0,75 ha, kai visas ežero plotas – 1,9171 ha.
NŽT specialistai, vykdydami žemės reformą ir atkurdami nuosavybės teises, tuomet vadovavosi Vyriausybės nutarimu, kuriame šie ežerai nebuvo įrašyti. Vyriausybės nutarime turėjo būti įrašyti visi vandens telkiniai, kurie priskirtini prie neprivatizuotinų pagal tam tikrus įstatyme numatytus kriterijus, tačiau šių ežerų ten nebuvo. Utenos skyriaus patikrinimo metu aptikau dar šešis tokius panašius ežerus, kurie iš dalies buvo privatizuoti neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 9-ą kriterijų. Tai Šiekštelis (ežero plotas 8,12 ha, atkurta nuosavybė į 1,04 ha), Apšlavas (ežero plotas 37,3 ha, atkurta nuosavybė į 0,94 ha), Bradesas (ežero plotas 28,7 ha, atkurta nuosavybė į 0,16 ha), Peštikis (ežero plotas 8,2 ha, atkurta nuosavybė į 1,77 ha), Kermežys (ežero plotas 16,8 ha, atkurta nuosavybė į 4,28 ha) ir Ąžuolinės (ežero plotas 13,3 ha, atkurta nuosavybė į 1,8 ha).
Jeigu teismas pasakys, kad dalinis Raistežerio bei Iženo ežerų privatizavimas buvo neteisėtas, turėsime pradėti procedūras ir grąžinti juos valstybei. Taip pat teks atlikti reviziją ir dėl kitų vandens telkinių, kuriuose gali būti neteisėtai atkurta nuosavybė. Vandens įstatyme yra nurodyta, kad paviršiniai vandens telkiniai, iki 1940 m. priklausę valstybei nuosavybės teise, yra išimtinė valstybinė nuosavybė, todėl jų negalima perleisti kitiems asmenims.
Ar mūsų rajone yra daug žmonių, pretenduojančių įsigyti valstybinės žemės?
Šiuo metu Utenos rajone laisvos valstybinės žemės pardavimai nevykdomi, išskyrus asmeninio ūkio žemę, taip vadinamus „trihektarininkus”. Asmeninio ūkio žemės naudotojų, kurie nesusitvarkę dokumentacijos ir vengia ateiti pasirašyti pirkimo–pardavimo sutarčių, Utenos rajone yra 22. Dar 38 yra asmeninio ūkio žemės nuomininkai, kurie taip pat neatvyksta pasirašyti nuomos sutarčių. Ši bėda yra būdinga daugeliui Lietuvos rajonų. Tie, kurie norėjo įsiteisinti asmeninio ūkio žemę, jau įsiteisino, o liko tik tie asmenys, kurie vengia tai daryti dėl labai pragmatiškų sumetimų: pavyzdžiui, įsiforminus žemės nuosavybę, bijo prarasti lengvatas arba kažkokias socialines išmokas.
Žmonių, norinčių žemės ilgalaikei nuomai, Utenos rajone išties yra nemažai. Kiekvieną savaitę gauname po 2–3 prašymus išnuomoti žemę Utenos rajone.
Ar sulaukiate skundų, kuriuose žmonės piktinasi Utenos žemėtvarkos skyriaus darbu?
Kaip jau minėjau, susitikimuose su gyventojais dominavo jų kasdieniai klausimai, kasdienės problemos, žmonės klausė patarimų. Esminių nusiskundimų dėl mūsų skyriaus veiklos nebuvo. Viena gyventoja skundėsi, kad NŽT Utenos skyriaus specialistai su ja nemandagiai bendrauja, nepasiūlo atsisėsti ir pan. Išties požiūris į interesantus turėtų keistis, turim būti paslaugūs, geranoriški ir tuo pačiu metu labai tikslūs, konkretūs, dalykiški ir laikytis įstatymo raidės. Mūsų tarnyba turi tarnauti žmonėms.
O jūs pati kaip vertinate šio skyriaus darbą, darbuotojų kompetenciją? (klausiu todėl, kad neseniai buvo parodyta viena TV laida apie vienos gyventojos K. Vasilevskajos nusiskundimus dėl jai priklausančios ir iš tėvų paveldėtos žemės išparceliavimą bei konfliktą su Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėju Eugenijumi Skardžiumi). Gal išties yra problemų ir, jei jų yra, kaip rengiatės spręsti?
Šį epizodą žinau, analizuojame. Žiniasklaida išties yra mums labai geras pagalbininkas, paviešinantis tokių epizodų rajonuose, kurių mes iš Vilniaus gal net nepamatytume.
Greit bus vieneri metai, kaip vadovaujate NŽT. Gal jau galite įvardyti tai, kas šiuo metu labiausiai neramina.
NŽT vadovauju jau 9 mėnesius. Labiausiai neramina palikimas – nusistovėjusios struktūros ydos, galimai korupciniai ryšiai, kai kurių žemėtvarkininkų piktnaudžiavimai tarnyba. Tokių atvejų pastaruoju metu pagausėjo. Tai matome ir iš spaudos. Mūsų prašymu Specialiųjų tyrimų tarnyba sustiprino savo dėmesį į regioninius NŽT padalinius ir mes tai vertiname labai palankiai. Tarnyboje vyksta apsivalymo procesas, kuriam reikia laiko.
Dėkoju už pokalbį.
Autorės nuotr.