Vis dažnesnės gamtos stichijos smarkiausiai paveikia šalies miškingus regionus, kur dėl gūsingo vėjo, gausaus lietaus ir perkūnijų per audras virsdami medžiai nutraukia elektros oro linijas ir sutrikdo gyventojams energijos tiekimą. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius” (ESO) didina investicijas į tinklo patikimumą Utenos regione ir daugiau nei 11 mln. eurų dar šiemet skirs oro linijų keitimui požeminiais kabeliais, dar daugiau nei pusę milijono eurų – tinklo automatizavimui diegti. Regiono investicijų planą rugsėjo 5 dieną ESO pristatė Utenos rajono savivaldybei. Pokalbyje dalyvavo rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, administracijos direktorius Jonas Slapšinskas, kai kurie administracijos skyrių vedėjai, seniūnai.

ESO šiemet beveik 20 proc. daugiau nei pernai investuos į požeminius kabelius – apie 350 km aukštos, vidutinės ir žemos įtampos oro linijų bus pakeista gamtos poveikiui atsparesne technologija. Dar daugiau nei 500 tūkst. eurų bus skirta tinklo automatizavimui diegti. Nutiesus požeminius elektros kabelius, klientams padidės elektros tiekimo patikimumas, atsivers dar gražesnis kraštovaizdis.
„Šiais metais ekstremalių gamtos reiškinių visoje Lietuvoje fiksuojama daugiau, ne išimtis ir Utenos regionas. Daugiau nei pusę visų gedimų lėmė būtent gamtos poveikis. Stengiamės užtikrinti patikimą elektros tiekimą ne tik plėsdami požeminį elektros tinklą, bet ir diegdami išmaniojo tinklo priemones. Elektros linijų automatizavimas kartu su oro linijų keitimu požeminiais kabeliais yra pagrindinės mūsų įgyvendinamos priemonės, kuriomis didiname tinklo patikimumą ir jo atsparumą gamtos poveikiui”, – sakė ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius Saulius Vaičekauskas.
„Pristatytas tinklo automatizavimo planas yra puikus ir modernus. Svarbiausia – operatyvus ir atviras visuomenės informavimas bei bendrų sprendimų derinimas strategiškai svarbiais klausimais”, – susitikimo metu akcentavo Utenos rajono savivaldybės meras A. Katinas. Utenos regionas nuo gamtos stichijų labiausiai nukentėjo liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai energijos tiekimo sutrikimų patyrė apie 39 tūkst. klientų. Didžioji dauguma gedimų (net 78 proc.) kartu su rangovų pajėgomis iš visos Lietuvos buvo pašalinti ir energijos tiekimas atstatytas per 10 valandų. Gedimus miškingose vietovėse dažniausiai lemia iš už apsaugos zonos dėl gūsingo vėjo ar itin gausių kritulių išvirtę medžiai, kurie nutraukia elektros oro linijas, pažeidžia kitus elektros tinklo įrenginius.
Kaip aiškino S. Vaičekauskas, elektros linijų automatizavimas – tai viena iš elektros skirstomojo tinklo patikimumo didinimo priemonių. Automatizavimo metu linijos ruožas yra suskirstomas į atkarpas, kuriose įrengiami nuotoliniu būdu valdomi išmaniojo tinklo įrenginiai. Įvykus gedimui elektros linijoje, dispečeris nuotoliniu būdu gali atjungti pažeistą linijos dalį, o klientai, kuriems elektra tiekiama nepažeistame linijos ruože, nepajaučia jokių sutrikimų.
Gerindama klientų aptarnavimą, ESO šiemet pristatė interaktyvų žemėlapį, kuriame realiu laiku skelbiama informacija apie elektros skirstymo tinklo darbą. Žemėlapyje galima sužinoti, kurioje vietovėje atjungti elektros skirstymo tinklo įrenginiai, taip pat pranešti apie elektros energijos tiekimo sutrikimą. Žemėlapis pasiekiamas adresu www.eso.lt/zemelapis – jis pritaikytas ir mobiliems įrenginiams, tad sužinoti aktualią informaciją apie elektros skirstymo tinklo darbą galima ir telefone, ir planšetėje. Artimiausiu metu numatoma pristatyti nemokamą gedimų registravimo trumpąjį numerį, ketinama toliau tobulinti klientų informavimą SMS žinutėmis ir el. paštu. Papildomai bus diegiama numerio atpažinimo sistema, kuri automatiškai fiksuos skambinančiojo pranešimą apie gedimą, todėl žmonės paslauga naudosis iš karto, nelaukdami, kol atsilieps konsultantas.

Laikraščio „Utenos diena” ir ESO inf. , Vytauto Ridiko nuotr.