Aplinkos ministerijai pavaldžios agentūros – Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) – susijungė į vieną departamentą. Nuo lapkričio 1 d. naujai įsteigtas APVA Pastatų energinio taupumo departamentas bus atsakingas už efektyvesnį ir sklandesnį pastatų renovacijos procesų koordinavimą.
Planas – patrigubinti renovacijos tempus
„Ateityje visi pastatai turės tapti energiją taupančiais, todėl privalome galvoti, kaip paspartinti renovacijos procesą turint tuos pačius resursus. Mūsų planas – patrigubinti renovacijos tempus, o BETA ir APVA sujungimas, įkuriant Pastatų energinio taupumo departamente Kompetencijų centrą – vienas pagrindinių įrankių, padėsiančių tai padaryti“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
APVA direktoriaus Ignoto Šalavėjaus teigimu, APVA vizija – efektyviai energiją vartojančio ir nepriklausomo nuo iškastinio kuro Lietuvos pastatų fondo sukūrimas iki 2050 m. APVA esantis Kompetencijų centras prie šios misijos prisidės teikdamas metodinę pagalbą visiems suinteresuotiems renovacijos proceso dalyviams, tuo pat metu siekdamas optimizuoti renovacijos procesą.
Kompetencijų centras veiks „vieno langelio“ principu – jis koordinuos energinio efektyvumo didinimui ir kovai su klimato kaita skirtas finansinės paramos priemones, teiks metodinę ir konsultacinę pagalbą savivaldybėms, renovacijos proceso dalyviams – administratoriams, gyventojams ir kt.
Anot I. Šalavėjaus, perėmusi atitinkamas funkcijas iš BETA, APVA šiuo metu administruoja daugybę skirtingų priemonių, todėl galės šalies gyventojams pasiūlyti lengviau įgyvendinti ir integruotus renovacijos sprendimus – tiek susijusius su pastatų renovacija, tiek su atsinaujinančiais energijos išteklias, vandentvarka ar atliekomis.
Pokyčiai inicijuojami jau dabar
Aplinkos viceministro Dariaus Kvedaravičiaus teigimu, renovacijos procesą optimizuoti bus stengiamasi jau artimiausiu metu. Anot jo, prie šio klausimo jau dabar dirba ilgalaikės renovacijos strategijos veiksmų plano rengimo darbo grupė, kurioje dalyvauja visi suinteresuoti renovacijos proceso dalyviai.
„Bandome sukurti renovacijos modelį, kuris padėtų įvykdyti mūsų užsibrėžtus tikslus. Šiuo metu stengiamės įgyvendinti teisėkūros proceso pokyčius, esame numatę permainų statybos techninių reglamentų srityje, taip pat turime atverti kelią medinei statybai, kuri taps itin reikšmingu renovacijos elementu. Šis planas bus parengtas dar šiemet“, – sakė D. Kvedaravičius.
Jo teigimu, Aplinkos ministerija jau šiandien yra numačiusi kai kuriuos pokyčius, paversiančius renovacijos procesą efektyvesniu: bus trumpinama renovacijos procedūrinė dalis, kadangi šiandien renovacijos procesas yra itin ilgas. Taip pat greitai bus pakeista investicinių planų rengimo tvarka – pasikeitus planuose numatytoms kainoms paruošiamajame etape, gyventojams nebereikės jų tvirtinti iš naujo.
Įgyvendinant pokyčius tikimasi pasinaudoti Europos fondo lėšomis
D. Kvedaravičius konferencijos metu teigė, kad svarbus renovacijos procesų aspektas – riboti technologiniai pajėgumai, todėl šią problemą tikimasi spręsti teikiant paraišką Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondui.
„Iš fonde numatytų 217 mln. eurų planuojame finansuoti pastatų renovacijos skaitmeninimą, kurti paraiškų teikimo ir renovacijos proceso administravimo platformas, taip pat kurti Lietuvos pastatų duomenų banką, kur būstų savininkai galės pamatyti visą reikalingą informaciją apie savo pastatą.
Taip pat paraiškoje numatyta parama gamybos įmonėms bei didelis technologinis pokytis – medinių gamyklose pagamintų modelių naudojimas renovacijoje. Tai leis sutrumpinti darbo statybų aikštelėje laiką nuo metų iki savaičių. Be to, paraiškoje numatomos ir subsidijos kelių šimtų daugiabučių renovacijai, pasinaudojant gautomis lėšomis“, – teigė aplinkos viceministras.
BETA inf.
