Daugiabučių namų renovacijos nauda akivaizdi – mažesnės šildymo sąskaitos ir didesnis komfortas butuose. Tačiau daliai visuomenės kyla klausimas, kodėl vienų modernizuotų daugiabučių gyventojai už šilumą moka daugiau, nei kiti.
Sklando mitas
„Visuomenėje gajus įsitikinimas, kad modernizavus daugiabutį yra keliama šildymo kaina ir sąskaitos nesumažėja, nes kitaip šilumos tiekėjai prarastų iki tol gautas pajamas. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sakė BETA direktorius Valius Serbenta.
Iš pradžių svarbu suprasti, kad šilumos bazinė kaina susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalies.
„Pastoviąsias sąnaudas sudaro būtinosios šilumos tinklų veiklos išlaidos. O kintamąsias – kuras, elektra ir kitos medžiagos, reikalingos šilumai gaminti. Jei kintamosios išlaidos tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio ir po daugiabučio renovacijos proporcingai sumažėja, pastoviosios išlaidos priešingai – laikinai padidėja. Taip nutinka dėl sunkumų taip greitai pritaikyti šilumos tinklų infrastruktūrą. Tačiau atnaujinus šilumos punktą, jis tampa kur kas efektyvesnis, todėl šilumos kaina taip pat mažėja“, – aiškino Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Žiemą mokame brangiau
Šiltasis metų laikas mums leidžia sutaupyti, nes šaltuoju už šildymą mokame brangiau.
„Žema oro temperatūra lemia didesnį šilumos energijos kiekio sunaudojimą. Šiuo laikotarpiu padidėja ir kuro, naudojamo šilumos energijai gaminti, kaina, nes išauga jo paklausa. Tačiau patį didžiausią poveikį šildymo sąskaitoms turi pastato energetinė kokybė, todėl šilumos suvartojimas tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų“, – teigė Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.
Didelę įtaką šildymo sąskaitoms turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis. O daugiabučių, kuriuose vis dar naudojami sovietinio tipo elevatoriniai šilumos punktai, gyventojai vis dar gauna 7–15 proc. didesnes šildymo sąskaitas.
Kainos nustatomos visam miestui
V. Lukoševičius akcentavo, kad šilumos kainos konkrečiam daugiabučiui negali būti tyčia pakeliamos, nes jos yra perskaičiuojamos ir skelbiamos kiekviename mieste ar net regione. Kainas kas mėnesį, įvertinusi kintamuosius ir pastoviuosius kaštus, nustato Valstybinė kainų ir energetikos komisija.
Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas akcentavo, kad miestuose, kur didžioji dalis daugiabučių jau renovuota, šilumos kaina dėl sumažėjusio realizuojamo šilumos kiekio gali padidėti laikinai, kadangi neįmanoma staiga sumažinti ir ūkiui aptarnauti skirtų pastoviųjų sąnaudų. Palaipsniui centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemos pritaikomos prie naujų poreikių ir taip kainos stabilizuojamos.
V. Serbenta pažymėjo, kad siekiant mažinti šilumos gamybos sąnaudas, savivaldybėms svarbu kuo kruopščiau derinti pastatų modernizavimą kartu su šilumos tiekimo sistemų atnaujinimu. „Efektyviausia, kai renovuojami pastatai grupuojami kvartalais, o ne „išmėtyti“ po visą miestą. Tokiu atveju, kartu su renovacija galima atnaujinti ir CŠT infrastruktūrą, kuri iš karto pritaikoma prie pasikeitusių šilumos vartotojų poreikių.“
BETA inf.
