Neseniai penki Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir penki Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai vyko į Slovėniją, kur kolegoms pagelbėjo dirbti su migrantais. Norėdamas padėkoti sugrįžusiems misijos dalyviams už indėlį į pabėgėlių krizės valdymą, pagalbą Slovėnijos kolegoms bei atliktą atsakingą darbą, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Vytautas Vaiškūnas pakvietė pareigūnus išgerti po puodelį arbatos ir pasidalinti misijos įspūdžiais.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Mobiliojo būrio vadas Andrius Inčirauskas, vyriausieji patruliai Lukas Vaišnoras ir Tadas Juodvalkis, Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyresnieji tyrėjai Aurimas Sadauskas ir Darius Ramelis papasakojo apie naują patirtį, įspūdžius ir kitokį suvokimą.
– Papasakokite, kas jus paskatino ryžtis šiai misijai?
Andrius Inčirauskas: Svarstymams laiko beveik nebuvo, reikėjo apsispręsti labai greitai. Asmeniškai aš net nesudvejoju dėl dalyvavimo, norėjau įgyti naujos praktikos, patirti naujų įspūdžių, kadangi tai buvo misija, tiesiogiai susijusi su mano užimamomis pareigomis. Teko tik šnektelėti su artimiausiais šeimos nariais, o gavus palaikymą ir buvo nuspręsta.
Aurimas Sadauskas: Pasiūlymas vykti į šią misiją buvo labai netikėtas, turėjau apsispręsti per kelias valandas. Priėmiau tai kaip iššūkį ir sutikau vykti.
Tadas Juodvalkis: Mane paskatino smalsumas pamatyti, kaip su migrantų srautais dirba užsienio šalių pareigūnai, kurie dalyvavo misijoje.
Lukas Vaišnoras: Mane taip pat paskatino noras pamatyti, kaip dirba kitos šalies pareigūnai. Tai buvo puiki proga prisiminti anglų kalbos žinias, žinoma, ir patobulinti profesinius įgūdžius.
Darius Ramelis: Gavęs pasiūlymą dalyvauti misijoje ilgai nedvejojau, nes norėjau įgyti naujos patirties, praktikos, patirti naujų įspūdžių.
– Kaip reagavo jūsų artimieji, sužinoję, kad išvykstate pagelbėti kolegoms?
Aurimas Sadauskas: Artimieji, sužinoję, kad po kelių dienų išvykstu į svetimą šalį, iš pradžių buvo šiek tiek šokiruoti, tačiau vėliau susitaikė su ta mintimi ir palaikė.
Andrius Inčirauskas: Reagavo teigiamai, jautėsi palaikymas iš visų šeimos narių, nors buvo ir nerimo.
Lukas Vaišnoras: Mano artimieji džiaugėsi, kad galėsiu įgyti naujos patirties bei pamatyti kitą šalį. Tiesa, nerimo, saugumo atžvilgiu, buvo taip pat nemažai.
Darius Ramelis: Artimieji reagavo teigiamai, jaučiau palaikymą iš visų šeimos narių.
Tadas Juodvalkis: Mano artimieji taip pat reagavo ramiai, palaikė.
–Ar jautėte ne tik artimųjų, bet ir kolegų palaikymą?
Tadas Juodvalkis: Taip, palaikė tiek artimieji, tiek kolegos.
Andrius Inčirauskas: Kolegų palaikymas tikrai buvo. Dalyvauti misijoje skatino komisariato vadovybė bei tiesioginis vadovas.
Darius Ramelis: Žinoma, kad kolegų palaikymą tikrai jautėme. Dalyvauti šioje misijoje ypač skatino policijos komisariato vadovybė.
Aurimas Sadauskas: Vykti į tokią misiją ir dar visam mėnesiui pasitaiko ne kiekvieną dieną, todėl kolegos tai suprato ir mane palaikė. Juk tokia galimybė gali daugiau niekada gyvenime nepasikartoti.
– Papasakokite, kokie buvo pirmieji įspūdžiai Slovėnijoje?
Lukas Vaišnoras: Pirmąją dieną Slovėnijoje buvo dar daugiau sniego nei Lietuvoje, tačiau kitomis dienomis oras priminė pavasarį. Patiko kalnuotos vietovės bei kraštovaizdžiai. Vietiniai pasirodė mandagūs, draugiški, linkę padėti.
Aurimas Sadauskas: Vykdamas į Slovėniją tikėjausi, kad ten bus daug šiltesnis klimatas negu Lietuvoje, tačiau nuvykus mus pasitiko –6 laipsnių šaltukas ir pusnys iki kelių. Vis dėlto praėjus savaitei, oras staiga atšilo ir sniegas nutirpo labai greitai. Temperatūra kilo iki +14, todėl oras tikrai priminė pavasarį.
Darius Ramelis: Niekada prieš tai nesu buvęs Slovėnijoje, todėl buvo labai įdomu susipažinti su šia valstybe. Kelionės per Slovėniją metu žavėjo gamta, jautėsi kalnų didybė. Atvykus į miestą, kuriame turėjome dirbti, mus pasitiko žiemiškas oras. Pirmąsias darbo dienas viskas buvo nauja, mažai kas žinoma, tačiau greitai visko išmokome iš Slovėnijos pareigūnų.
Andrius Inčirauskas: Man taip pat prieš tai niekada nėra tekę būti Slovėnijoje, todėl buvo smalsu susipažinti su šia šalimi. Atvykome vėlai vakare, buvo labai blogas, žiemiškas oras (smarkiai snigo). Visą pirmąją savaitę oras nelepino – buvo šalta, snigo, vėliau atšilo, pradėjo lyti, buvo didelis rūkas. Tačiau, labiau buvo smalsu kuo greičiau susipažinti su mūsų būsima tarnyba.
Apie tai, kokie iššūkiai laukė Slovėnijoje, plačiau skaitykite artimiausiuose laikraščio „Utenos diena” puslapiuose.
Utenos AVPK inf.