„Keltis ketvirtą ryto – puiku! Prieš šešias – kosmosas!“ Tokie džiaugsmingi, o ne nusivylimo žodžiai nuskambėjo iš uteniškės Ramunės Kvedarienės lūpų. Ji jau daugiau nei dvidešimt metų į darbą keliasi… pusę trijų nakties. Moteris sako prie tokio ritmo visiškai pripratusi ir net šaltą, tamsų rytą iš lovos lipa be jokio savęs gailėjimosi – lengvai. Ramunę kalbinome profesinės šventės – Pasaulinės pašto dienos, kuri minima spalio 9-ąją, proga. Moteris vienu metu sukasi net keturiuose darbuose, jai tai nuoširdžiai patinka ir ji yra tikra: jeigu visi taip dirbtų, gyventi Lietuvoje būtų labai gera.
Ramunė Kvedarienė jau trisdešimt metų nėra turėjusi jokių atostogų ir tikina niekada neserganti
Nuo siuvimo mašinos – prie kurjerio vairo
Paklausta, ar iš prigimties yra labai greitas žmogus, Ramunė tik nusijuokė: „Taip, labai! Ir nuo pat mažų dienų tokia.“ Uteniškė, kilusi iš kaimo netoli Tauragnų, greitą būdą sako paveldėjusi: „Ir mamytė tokia buvo, ir tėvelis.“
Pagal profesiją Ramunė yra siuvėja. Pasekusi savo krikšto mamos, kuri buvo siuvėja, pavyzdžiu, ji pasirinko tą patį. Pabandė, kurį laiką dirbo „Utenos trikotaže“ ir kitose įmonėse, tačiau suprato, kad sėdimas darbas – ne jai. „Nuo mažens labai daug dirbau, daug padėdavau tėveliams. Turiu keletą stuburo išvaržų. Jei ilgiau pasėdžiu, man atrodo, kad pradeda skaudėti nugarą, kojas – viską… Man reikia lakstymo! Mes, tie 1970-ųjų gimimo, žinote, tokie jau esame…“ – juokėsi pašnekovė.
Daugiau apie tai skaitykite antradienio (2026 10 13) laikraštyje „Utenos diena“.
Daugiau skaitykite čia.