Gyvename laikais, kuomet informacija pasiekiama lengvai prieinamais ir paprastais būdais. Socialiniai tinklai, naujienų portalai, vaizdo įrašai ir įvairūs komentarai tapo kasdienio informacijos srauto dalimi. Pakanka vos kelių išmanaus prietaiso paspaudimų ir ekrane jau galima skaityti naujienas, skelbiamas įvairiuose portaluose. Informacija pasiekia žmones ir per televiziją, radiją, spaudą. Didėjant pranešimų srautui svarbu gebėti atskirti patikimą informaciją nuo klaidinančio turinio, kritiškai įvertinti šaltinių patikimumą, skelbiamus faktus. Kokiais informacijos šaltiniais pasitiki žmonės, ar geba atpažinti dezinformaciją ir kaip vertina informacines grėsmes „Utenos diena“ klausė miesto gatvėse sutiktų praeivių.
JUOZAS
Vienas dalykas gerai, kad žiniasklaidos priemonės gali rašyti, kalbėti ką nori. Ne taip, kaip mano jaunystės laikais, būtų pašnekėjęs žurnalistas ką nori, už apykaklės, ir į eketę. Dabar yra žodžio laisvė. Jeigu tiktai piktą dėdę apkalbėtumėte, pasakytumėte, kad jis tris kojas turi, o ne dvi, tai tada turėtumėte nemalonumų. Į internetą dedama viskas. Ir rimti žmonės skelbia informaciją, bet yra daug ir tokių žmonių, kurie mėgsta juokelius. Pamatė, varna praskrido, sako, Jėzau, bombonešis. Ir apie bet kokį kitą mažesnį dalyką. Jūs gi patys žinote, kiek šitų šaligatvių vaikščiotojai nusišneka. Aš paprasčiausiai vertindamas skelbiamą informaciją pagalvoju, ar gali varna futbolą žaisti. Logiškai pamąstai, kad varna futbolo žaisti negali. Jeigu aš taip darau, tai tikriausiai ir visi panašiai apgalvoja. Yra pasaulyje garsių politikų, kurie ryte šneka viena, per pietus kita, vakare dar kita. Taip jie neturėtų daryti, neturėtų nusikalbėti, bet taip yra. Reikėtų lavinti kritinį mąstymą, pagalvoti, ką paskaitei, arba ką pamatei. O jeigu iš karto galvoji, kad čia šventas dalykas, na tai kas – apgaus eilinį kartą tave ir viskas.
GENOVAITĖ
Naujienas perskaitau telefone, sužinau iš televizijos. Socialiniais tinklais nesinaudoju, man tai nepatinka. Pavojaus interneto erdvėje, žinoma, kad yra, ypač jaunimui. Ten visokių baisių dalykų gausu. Aš nežinau, kaip atskirti teisingą informaciją, labai nesigilinu. Bet perskaitai ir pagalvoji, ar čia tikrai taip jau yra, ar ne. Iš intuicijos kažkaip stengiuosi suprasti. Žinias per televiziją žiūriu, pasitikiu tuo, ką skelbia. Aš labai optimistė esu, nelabai tikiu, kad ten jau bus taip blogai, kaip rašo. Manau, kad oficialūs šaltiniai yra patikimi. Laikraščiai gal kitą kartą ir neteisybę parašo, kas ten žino… Televizijoje man atrodo daugiau tiesos pasako.
ALDONA
Naujienas, informaciją sužinau naudodamasi telefonu. Skaitau naujienas įvairiuose portaluose, taip pat žiūriu televiziją, klausau radijo, skaitau laikraščius. Būna visokių aferistų, ypač telefone. Anūkai perspėja apie grėsmes. Tiesą gali būti sunku atskirti. Kad atpažinčiau, ar informacija teisinga, visada kreipiuosi į anūkus arba seserį. Manau, kad didžiausia grėsmė – prarasti pinigus.
REGINA
Atsiverčiu laikraštį „Utenos diena“ ir sužinau viską, televiziją taip pat žiūriu. Seniems žmonėms atskirti melagingą informaciją, dezinformaciją labai sudėtinga. Man jau beveik 80 metų, sunku suprasti, kur tiesa, ir nėra kada galvoti. Baisu dėl telefonu gaunamų įvairiausių pranešimų, bet žiniasklaidos priemonėmis dar galima pasitikėti.
EVELINA
Naršome, naudojamės internetu, feisbuku, skaitome populiarių portalų skelbiamą informaciją ir tai, kas papuola po ranka. Aš, norėdama atskirti teisingą informaciją, paskaitau kelis straipsnius ir pradedu logiškai galvoti, palyginu, nepasitikiu vienu šaltiniu. Mąstau pasitelkdama loginį mąstymą. Palaukiu, pasižiūriu, nepuolu į kraštutinumus. Kai kurią informaciją paskaičiusi nusijuokiu ir praleidžiu. Negalėčiau pasakyti, kurie informacijos šaltiniai yra patikimi. Dezinformaciją aš suprantu, kai kažkas kažką pasako, paskelbia nepatikimą, nepatikrintą informaciją iš netikrų šaltinių. Rimto pavojaus dėl neteisingos informacijos nepajutau. Na ką, jeigu rašo, kad bulvės brangs, tai brangs. Ar kuras brangs, na, tau reiks ir važiuosi. Kiek prisipirksi? Atsirinkdama informaciją tiesiog vadovaujuosi logika.
BIRUTĖ
Klausau radijo, žiūriu televiziją, kažkiek naudojuosi internetu. Negalėčiau pasakyti, kurie informacijos šaltiniai yra patikimesni. Pagrindinę informaciją pasako visi šaltiniai, čia jau negali sakyti, kad skelbia netiesą. Aš dar paskaitau „Vakaro žinias“, maždaug palyginu, pasižiūriu. Jeigu kas įvyko, per radiją, televiziją paskelbiama iš karto. O kitos žiniasklaidos priemonės paskelbia tik kitą dieną maždaug. Nežinau, kaip pasakyti, kaip atskirti melagienas, dezinformaciją… Kiekvienas giria savus, aš taip giliai nesikapstau dėl smulkmenų.
LĖJA
Naujienas, informaciją sužinau internete, programėlėse. Spauda, televizija, radijas man nelabai priimtinos priemonės. Namuose yra radijas, ryte paklausau, bet nedažnai. Manau, ne viskas, kas skelbiama, yra tiesa. Nelabai žinau, kaip atskirti, kur teisinga informacija, o kur dezinformacija. Kartais tiki, kartais ne… Sudėtinga atskirti. Būna, kad paklausiu šeimos narių. Gal tam tikros žiniasklaidos priemonės yra patikimesnės.
