Vasara – atostogų metas. Vieni renkasi keliones į tolimąsias šalis ar prie Baltijos jūros, o kiti poilsį kaime prie ežero. Utenos regionas pasižymi ežerų ir sodybų gausa, taigi šį kartą „Utenos diena“ nusprendė parašyti apie iš pažiūros visiškai skirtingas, bet kartu ir panašias jau daug metų ir vos antrus metus veikiančias didesnes bei mažesnes kaimo turizmo sodybas.

Ketvirtis amžiaus prie Klykių ežero: tėviškės žemėje užaugintas šeimos verslas

Ant Klykių ežero kranto, kalvotoje Inkartų kaimo vietovėje (Tauragnų sen.) įsikūrusi kaimo turizmo sodyba „Gintarinė rasa“ – viena šio krašto pradininkių. Jos šeimininkas Gintaras Umaras, pakalbintas pačiame vidurvasario įkarštyje, trečiadienį, ką tik išlydėjo vienus svečius ir jau ruošėsi priimti kitus. Nepaisydamas užimtumo, vyras sutiko pasidalyti mintimis apie ketvirtį amžiaus puoselėjamą šeimos verslą, klientų įpročius ir vasaros sezono ritmą.

Sodybos istorija prasidėjo prieš 28 metus tėviškės žemėje. Kaip ir dažnu atveju, viskas buvo statoma savo poreikiams. „Pradžioje statėmės sau, bet kai matai, kiek įdedama darbo ir nuolatinių investicijų, natūraliai norisi, kad lėšos bent kiek sugrįžtų“, – atviravo pašnekovas. Pačiam verslui šiemet – jau apie 25 metus. Umarai prie Klykių ežero buvo patys pirmieji, o šiandien šioje pakrantėje poilsiautojus priima jau penkios sodybos. Šeimininkas neslepia, kad lietuviška vasara kaimo turizmui yra trumpa, o liepa ir rugpjūtis – visiškai užimti. Nors sodyba oficialiai veikia ištisus metus, pastarosios šaltos žiemos privertė daryti pertraukas.

Autorės nuotr.

Daugiau apie tai skaitykite penktadienio (2026 07 31) laikraštyje „Utenos diena“.

Daugiau skaitykite čia.