Jõninės arba vasaros saulėgrįža – viena seniausių ir mistiškiausių švenčių, švenčiama naktį iš birželio 23-iosios į 24-ąją. Tai šventė, kurios pagoniškos ištakos siekia XIV a., tada ji buvo vadinama Kùpolėmis arba Rasomis, o jos šventimas apipintas įvairiais burtais bei ritualais, atiduodant duoklę tuometiniam tikėjimui ir gamtos galybei. Įvedus krikščionybę, ši šventė imta tapatinti su Jono Krikštytojo diena, išlaikant ir kai kurias senąsias tradicijas. Šiandien, ypač Jonams ir Janinoms, tai proga išskirtinai paminėti savo vardo dieną. Tačiau ne tik šie vardai verti paminėjimo. Registrų centro duomenimis, Lietuvoje yra registruota apie 700 moterų ir mergaičių, turinčių vardą Jonė. Turime šio vardo atstovę ir Utenoje. Tai – Utenos kultūros centro renginių koordinatorė Jonė Burokaitė-Tomaševič. Su ja šia gražia proga ir susitikome pasikalbėti.
Nuo pat mažens augusi su žirgais, Jonė Burokaitė-Tomaševič iki dabar išsaugojo atmintyje jų vardus (nuotraukoje Jonė su kumelaite Viksva, 2010 m.), o švęsdama Jonines labiausiai vertina laiką, kurį gali praleisti su artimiausiais žmonėmis
Kokios šiuo metu yra tavo pareigos? Apibūdink savo darbą.
Pagrindinė mano darbovietė yra Utenos kultūros centras. Čia esu renginių koordinatorė. Daugelis žmonių, kurie nedirba su renginiais, įsivaizduoja, jog pagrindinis mano darbas yra tik renginio metu, bet iš tikrųjų tam, kad renginys būtų kokybiškas ir išpildytas kiek įmanoma tiksliau, komanda, pasiskirsčiusi pareigas, darbuojasi ilgą laiką, o renginiui vykstant matomas tik pats rezultatas. Negalėčiau dirbti monotoniško darbo, o šis apima tiek vadybinius/techninius, tiek kūrybinius/pramoginius procesus.
Daugiau apie tai skaitykite antradienio (2026 06 23) laikraštyje „Utenos diena“.
Jonės Burokaitės-Tomaševič asm. archyvo nuotr.
Daugiau skaitykite čia.
