Atnaujinus daugiabutį sumažėja šildymo sąskaitos, gerėja gyvenimo kokybė, o pats pastatas tampa ilgaamžiškesnis. Tačiau rezultatai ne visada atitinka gyventojų lūkesčius dėl trijų dažniausiai pasitaikančių klaidų. Pasak specialistų, norint užtikrinti sėkmingą renovaciją, būtina tinkamai pasiruošti: svarbu kokybiški projektai, racionalūs techniniai sprendimai ir aktyvus bendruomenės dalyvavimas.
Neapgalvotas techninis darbo projektas
Investicijų planas ir techninis darbo projektas – tai pagrindas, nuo kurio priklauso viso renovacijos proceso sėkmė. Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybinės fizikos laboratorijos vadovas dr. Karolis Banionis akcentuoja, kad jau pačioje pradžioje būtina kruopščiai įvertinti pastato konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklę.
„Prieš rengiant investicijų planą būtina kruopščiai įvertinti pastato konstrukcijas ir inžinerines sistemas. Pavyzdžiui, galima klaida – parenkant ventiliuojamo fasado sistemą, nepatikrinama, ar esama siena yra tinkama tos sistemos laikantiesiems elementams. Paaiškėjus, kad konstrukcijos susidėvėjusios, tenka keisti projektinius sprendimus, atlikti papildomus darbus ir patirti papildomų išlaidų“, – teigia K. Banionis.
Jis taip pat pažymi, kad dažnai pamirštama mechaninė vėdinimo sistema, o tai gali turėti rimtų pasekmių gyvenimo kokybei ir žmonių savijautai. Užsandarinus apšiltintą pastatą, tinkamai nefunkcionuojanti oro cirkuliacija gali lemti drėgmės kaupimąsi, pelėsį bei prastą mikroklimatą.
Eksperto nuomonei pritaria ir Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas: „Renovacijos techniniame darbų projekte projektuotojai turi numatyti techninius sprendimus, užtikrinančius gerą oro pritekėjimą ir tinkamą mikroklimatą patalpose.“
Nepakankamas gyventojų aktyvumas
E. Petrauskas atkreipia dėmesį į gyventojų aktyvumo svarbą. Sprendimų priėmimo etape jų dalyvavimas yra būtinas, tačiau praktikoje vis dar pasitaiko, kad žmonės nesidomi ar neatvyksta į susirinkimus, kai aptariamas investicijų planas ar techninis darbo projektas, nes galvoja, kad tai nesvarbu.
„Teisės aktai numato pareigą projektuotojams ir administratoriams pristatyti techninį projektą gyventojams, tačiau į susirinkimus dažnai nesusirenka net minimalus dalyvių skaičius. Vis dėlto, kad darbai tęstųsi, tokiais atvejais formaliai laikoma, kad gyventojai buvo supažindinti su projektu“, – sako E. Petrauskas.
Vėliau, kai darbai jau prasidėję, kai kurie gyventojai ima prieštarauti dėl anksčiau priimtų sprendimų, nors turėjo galimybę įsitraukti iš anksto. Tokie vėlavimai trikdo procesą, gali pareikalauti neplanuotų išlaidų ir daro neigiamą įtaką renovacijos kokybei.
Pernelyg siauras požiūris į ilgalaikę naudą
Ekspertai pabrėžia, kad renovacija – tai daugiau nei vien tik būdas sumažinti šildymo ir kitas eksploatacines pastato išlaidas. Vertinant ją, atsižvelgus tik į trumpalaikę naudą, neretai prarandamos galimybės užtikrinti ilgalaikį patogumą ir efektyvumą.
„Renovacija yra galimybė kompleksiškai atnaujinti pastatą ir taip prailginti jo gyvavimo trukmę, sumažinti avarijų ir gaisrų riziką. Apšiltinus fasadą sumažėja šilumos nuostoliai, todėl mažėja ir sąskaitos už šildymą. Be to, modernios, automatizuotos inžinerinės sistemos suteikia daugiau komforto – gyventojai gali patys reguliuoti patalpų temperatūrą, užtikrinti kokybišką vėdinimą ir efektyviai valdyti energijos vartojimą“, – sako E. Petrauskas.
Primename, kad kvietimas gauti valstybės paramą daugiabučių renovacijai galioja iki 2026 m. balandžio 1 d. Visa informacija apie kvietimo sąlygas – apva.lrv.lt. Paraiškas galima teikti per informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
