Balandžio mėnesį degalų kainos buvo pasiekę rekordines aukštumas. Kainų svyravimą lėmė įtampa Artimuosiuose Rytuose, paveikusi naftos rinkas, bei vietinės rinkos tendencijos. Neaiškios kuro kainų perspektyvos ir naftos sektoriaus priklausomybė nuo geopolitinės situacijos kelia nerimą daliai vairuotojų bei diktuoja būtinybę ieškoti alternatyvų. Pastaruoju metu pigesne alternatyva tampa viešasis transportas, dalis vairuotojų svarsto apie elektromobilių įsigijimą ar net apie persėdimą ant dviračių transporto priemonių. Kaip į degalų kainų šuolius reaguoja Utenos gyventojai ir miesto svečiai, pasiteiravome išėję į gatves.

ANDRIUS

Kaip važiavome, taip važiuojame, tiktai būna gaila, kai kurą reikia pilti. Automobilis varomas dyzelinu, dabar jau kainas pasižiūriu, bet praktiškai visada į vieną degalinę važiuoju pilti kuro. Didžiausias skirtumas, kurį esu pastebėjęs sekdamas kuro kainas degalinėse, buvo iki 20 centų už litrą dyzelino. Mano nuomone, degalinės naudojasi šia situacija ir tiek. Žmonėms tai nėra normalu. Kainos dabar šiek tiek pakrinta ir vėl pakyla. Prisitaikome prie situacijos, o ką daryt, pėsčiomis nevaikščiosi.

ROBERTAS

Važinėju tiek pat, kaip ir anksčiau. Dažniausias maršrutas yra darbas–namai. Per mėnesį, jeigu dar skaičiuotume važiavimą į kaimą prie Svėdasų (Anykščių r.), sudeginu apie 60 litrų dyzelino. Ieškau, yra pora degalinių Utenoje, kur kuras pigesnis. Pėsčiomis vaikščioti, dviračiu važinėti nepradėjau. Dabar kuras jau 2 eurų nebekainuoja, kai kainavo 2 eurus 40 centų, tai tikrai jautėsi. Kainų kilimas nedžiugina, bet mano įpročių tai nekeičia. Šeimos biudžetui tai skaudžiai neatsiliepė – reikia ir perki. Taip pat ir parduotuvėje – nueini ir renkiesi ne patį pigiausią produktą, o tai, kas skanu. Jeigu kuras kainuotų apie 3 eurus 70 centų, tuomet jau išlipčiau iš automobilio ir nebevažiuočiau.

GABIJA

Vis tiek į darbą reikia važiuoti. Mano automobilis varomas dyzelinu. Didžiausia mano pastebėta kaina Utenoje buvo 2 eurai 40 centų už litrą. Aš laukiu trečiadienio, kai degalinėje būna taikomos nuolaidos. Aišku, išgąsdina tokios kainos, kai kurie taigi ir kažkur toliau važinėja. Aš važinėju tik vietoje, Utenoje. Į kitus miestus rečiau. Bet vis tiek galvojau apie dviratį, tik bute sunkiau jį laikyti būtų. Ir dėl kuro kainų, ir šiaip tai būtų sveikesnis gyvenimo būdas. Minties apie dviratį dar nepamečiau, dar galvoju. Daug kas ir darbe kalbėjo, kurie arčiau gyvena, kad laikas dviračiais pradėti važinėti.

JUSTINAS

Kuro kainos mano įpročių nepakeitė, daug vairuoti tenka, nėra kito pasirinkimo. Per savaitę nuvažiuoju nuo 200 iki 400 kilometrų. Tarp dviejų degalinių pastebėjau didžiausius kainų skirtumus, bet piluosi toje, kur brangiau. Nežinau, kodėl. Man atrodo, kad kuras ten yra geresnis, taip pat aš dar naudoju tos degalinės programėlę, tai viskas taip išsilygina. Nepasakyčiau, kad mano mašina valgo daug kuro, kažkur 7–8 litrus 100 kilometrų.

ZITA

Kai aš mažai važiuoju, tai… Na, šiandien atvažiavau į Uteną pas gydytoją, iš Svėdasų esu. Aš pensininkė, tai brangoka, kaip pensininkei. Mažai važiuoju, per mėnesį piluosi apie pusę bako, sumoku maždaug 50 eurų. Tai, žinote, vis tiek pinigai, liūdnoka, bet ką darysi… Mano automobilis varomas dyzelinu. Vaikščioti pėsčiomis negaliu, nepaeinu, turiu problemų su stuburu. Net miestelyje iki parduotuvės važiuoju mašina. Kylančios kuro kainos yra neteisinga – per daug. Situaciją galėtų pakeisti verslininkai. Mes turime savo krašto verslininką, pas jį kuras visada pigiau kažkodėl. Vadinasi, įmanoma. Kadangi pas jį pigiausia, aš nepilu kuro niekur kitur. Nėra taip, kad jeigu kuras pigesnis, tai jis prastesnis. Kol kas tikrai nepasitaikė problemų, viskas gerai.

VITA

Kol kas važiuoju panašiai tiek pat, kiek važiuodavau. Tik tiek, kad užsipirkome kažkiek litrų, kiek turėjome kuro bakų, jeigu pritrūktų. Gąsdino, kad gali ir pritrūkti kuro, tai apie atsargas pagalvojome. Automobilis varomas dyzelinu, bet pėsčiomis vaikščioti nepradėjome. Nėra tokios galimybės, nes gyvename ne Utenoje. Į parduotuvę reikia atvažiuoti apsipirkti, vaikus reikia iki darželio nuvežti. Darželis kaime, gal kilometras nuo namų. Per mėnesį kurui anksčiau išleisdavome apie 100 eurų, o dabar gal apie 120. Daugiausia važinėjame vietoje, bet šeimos narių yra net ir Varėnos rajone. Netyčia taip sutapo, bet juokavom, kad penkis gimtadienius vienu kartu atšventėme. Juokėmės, kad turbūt nebeprivažinėsime kiekvieno gimtadienio švęsti, reikės po du, po tris vienu metu švęsti. Nuvažiuoti iki vyro sesers seniau kainuodavo 30 eurų, o dabar ir apie 50–60 kainuoja. Tenka ieškoti būdų, kaip taupyti. Pakilo kainos nemenkai, tikėkimės, kad nebekils.

ARŪNAS

Važiuoju kiekvieną dieną darbo reikalais. Nežinau, kiek kilometrų nuvažiuoju, bet savaitei kurui reikia 50 eurų. Kiekvieną savaitgalį piluosi, nes savaitgaliais būna akcijos. Anksčiau dvi savaites važiuodavau už 50 eurų, na, gal ne visai dvi, bet panašiai. Tokia kainų politika netenkina, bet tai ką mes… Esame europiečiai, bet ne tiek karšti, kad eitume priešintis. Didina kainas ir didina… Dviračiu važinėti ar pėsčiomis vaikščioti nepradėjau. Pasižiūrėkite, kiek bagažinėje turiu darbo įrankių, dviračių jų nenusivešiu…

DANGIRUTIS

Kainų kilimas, faktas, kad keičia įpročius. 30 kilometrų iš kaimo pėsčiomis neateisi. Važiuoju visai nedaug, tik ten, kur būtina. Pas gydytojus, į parduotuvę, nori nenori su mašina reikia važiuoti, taksi juk neišsimokėsi. Viešasis transportas – tik į vieną pusę. Jeigu vieną dieną atvažiuoji, tik kitą gali grįžti. Miegoti tektų nebent va čia kur po pušele. Vienu žodžiu… Kažkiek būna pigiau, kai akcijos, bet tai ten centai. Bet jeigu nori pilną baką prisipilti, tai praktiškai mėnesio pajamos. Sunku pasakyti, kaip čia bus pasaulyje. Ką tos atsargos, visam gyvenimui neprikaupsi. Yra, kaip yra. Neturiu atsargų, tik žoliapjovei turiu kuro nusipirkęs. Viskas brangsta, nieko pakeist negalima. Kuro kainos sukilo, automatiškai iškart ir prekės pabrango, tiktai pajamos stovi vietoj. 42 metus atidirbus kažkaip keista, kad gali būti šitaip valstybėje… Aišku, pasaulyje baisu, bet juk kažkoks variantas turėtų būti. Dabar nesvarbu, ar tu 1 000, ar tu 5 000 kilometrų važiuosi. Jeigu turi, važiuok. Tai va.

DAIVA

Kaip važiavome, taip ir važiuojame. Pakils kaina, ar nepakils, reikia ir važiuojame. Aš su pilnu kuro baku važiuoju visą mėnesį į darbą. O vyras į darbą važiuoja 100 kilometrų į vieną pusę. Švenčionių rajone matėme didžiausią kuro kainą – 2,36 euro už litrą. Didesnės kainos mes nematėme. Na, reikia važiuoti į darbą, o tai kaip… Blogai vertiname tokią situaciją. Verslininkai patys nustato tokias kainas.

Kalbintų žmonių nuomonė yra subjektyvi ir nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Daugiau skaitykite čia.