Kretingoje įsikūrusios bendrovės „Žemaitijos miškas“ vadovė Palmira Lipskienė prisipažįsta mokanti žmones vaikščioti po mišką žiūrint ne sau po kojomis, o daugiau kelti akis į medžių viršūnes. „Svarbu pastebėti, kaip medžiai sutaria tarpusavy, ar nekonkuruoja, ar neužgožia vieni kitų. Jeigu labiausiai šviesą mėgstantis beržas atsidurs po kitų medžių lajomis, nudžius. O štai eglė, kitų medžių užgožta, taip tūnos ilgai, bet ir 30-ies sulaukusi bus vis dar žema“, – pasakoja Palmira.
Mišku reikia rūpintis
Privačių ir valstybinių miškų valdytojai, norintys padidinti miškų ekosistemų atsparumą ir aplinkosauginę vertę, dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonėje „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą”.
Paraiškos pagal šios priemonės veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosaugos vertė” buvo priimamos nuo liepos 2 iki rugpjūčio 31 d.
Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, per du mėnesius buvo pateiktos 159 paraiškos. Viena populiariausių veiklų – „Jaunuolynų iki 20 metų amžiaus ugdymas”. Šiai veiklai paramos paprašyta 153 paraiškose, o bendra prašoma suma siekia 407 tūkst. 954 Eur.
„Mūsų įmonė taip pat yra tarp tų, kuri šiemet prašė paramos jaunuolynams iki 20 metų ugdyti. Miškams po kirtimų atkurti turėtume gauti po 197 eurus už hektarą”, – sako P. Lipskienė.
Anot jos, norint užauginti gerą mišką, svarbu pirmuosius 10 metų jį prižiūrėti, stebėti augimo kryptį, globoti tikslines medžių rūšis, pašalinti, miškininkų terminais šnekant, „traką”, tarp kurio gali būti lazdynas, šermukšnis ar šaltekšnis, ir menkaverčius medžius. „Tegul „bėga” beržai į viršų – bus ne tik estetinis miško vaizdas, bet ir mediena užaugs vertingesnė”, – aiškina daugybę kursų ir seminarų Kretingos, Skuodo, Klaipėdos rajonų privačių miškų savininkams suorganizavusi P. Lipskienė. „Kai kursų klausytojams tai papasakodavau, suintriguodavau, – ir į savo miškus jie imdavo žiūrėti visai kitaip”, – neabejoja profesionali, studijas Aleksandro Stulginskio universitete baigusi miškininkė.
P. Lipskienės žodžiais, šia KPP priemone džiaugiasi daugelis jos pažįstamų miškininkų dar ir dėl to, kad, gavus europinę paramą jaunuolynams ugdyti, nebūtina samdyti žmonių darbams miške atlikti – juos gali padaryti ir patys šeimininkai. „Vienintelis dalykas, kas trukdo kai kuriems asmenims kreiptis paramos, yra tas, kad paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikiamos tik užpildant elektroninę paraiškos formą, naudojantis ŽŪMIS portalo prieiga. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti sunku, o kai įsigilini, procesas trunka tik apie 10–15 minučių”, – aiškina P. Lipskienė.
Ministerija patobulino taisykles
Bendrovėje „Žemaitijos miškas” buhaltere ir administratore dirbanti Jurga Jazdauskienė turi ir privataus miško. Prieš 6–7-erius metus ji jau dalyvavo KPP priemonėje „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą” pagal veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosaugos vertė” ir gavo paramą jaunuolynams iki 20 m. ugdyti. Žemės ūkio ministerijai pakeitus šios priemonės įgyvendinimo taisykles, suteikta galimybė į paramą jaunuolynams ugdyti už tą patį plotą pretenduoti du kartus. Kitais metais J. Jazdauskienė vėl ketina dalyvauti šiame projekte, nes jaunuolynas jau užaugo, tapo per tankus ir vėl reikia jį tvarkyti.
Remiamos veiklos
Iš viso remiamos 6 veiklos: viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros įrengimas ir atnaujinimas; pamiškių formavimas; miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimas arba būdingos miško struktūros palaikymas; nevietinių medžių rūšių medynų (kai vyrauja nevietinės medžių rūšys) pertvarkymas į vietinių medžių rūšių medynus; jaunuolynų iki 20 metų amžiaus ugdymas; vidinės miškotvarkos ir miško želdinimo ir žėlimo projektų, kaip savarankiškos investicijos, rengimas.
Vienam pareiškėjui per visą programinį laikotarpį skiriama suma negali būti didesnė kaip 200 tūkst. Eur. Didžiausia suma vienam projektui siekia iki 50 tūkst. Eur. Jeigu miško savininkas planuoja ugdyti jaunuolynus iki 20 metų amžiaus, mokama vienkartinė kompensacinė išmoka – 197 Eur už hektarą. Kitoms veikloms maksimalus paramos intensyvumas gali siekti 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Užs. Nr. ŽŪM/10, Ritos Nagienės nuotr.