Pirmą kartą nusprendžiau apsilankyti gimnazijos technologijų kabinete, kuriame vyksta medžio darbų pamokos. Mane pasitiko nosį kutenantis medžio kvapas, keisti suolai, daugybė įvairiausių drožinių ir besišypsantis mokytojas Linvydas Žlabickas, noriai atsakantis į klausimus.
Kaip galėtumėte apibūdinti save?
Šiuo metu esu universalus mokytojas: ne vien muzikos, bet ir technologijų. Technologijų mokytojo profesija atsirado šiek tiek netikėtai. Prieš trejus metus iš mokyklos išėjo technologijų mokytojas – atsirado laisva darbo vieta. Direktorė pasiūlė šią darbo vietą, o aš mielai sutikau, nes man patinka dirbti su medžiu. Tai mano hobis jau daugelį metų. Viskas prasidėjo nuo inkilų gamybos, o šiuo metu gaminu įvairius medinius dirbinius. Galėčiau teigti, kad medis yra mano stichija. Šiuo metu aš studijuoju. Kaip vaikai mokosi, taip pat ir aš tobulėju.
Ar įdomu dirbti technologijų mokytoju?
Man taip! Kodėl? Todėl, kad net ir su mažiau gabiais vaikais galima pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Vaikams, manau, irgi patinka, nes jų ateina labai daug. Sulaukiu ne vien vaikinų, bet ir merginų, norinčių rinktis technologijų pamokas.
Kaip gimsta darbų idėjos?
Iš pradžių man tai buvo didžiulis iššūkis, nes sudėtingiausia sugalvoti, ką pagaminti. Ačiū Dievui, kad yra internetas, turintis bekraštes galimybes. Jame yra labai puiki svetainė „Pinterest“, kurią daugelis žino. Taip pat esu bandęs ieškoti knygų su brėžiniais ar schemomis, bet jų niekur ir neradau. Aišku, atsiranda ir individualių idėjų.
Ar lengva prakalbinti medį?
Būna įvairiai. Čia turbūt kaip poetui. Svarbiausia gera idėja – tada medis pasiduoda tavo mintims.
Kiek abiturientų renkasi technologijų egzaminą?
Prieš trejus metus šį egzaminą pasirinko tik vienas, pernai du abiturientai, o štai šiemet net šeši.
Kaip sekasi ruošti vaikinus šiam išbandymui?
Darbai nėra tokie lengvi, bet vaikinai užsikabina ir man nereikia jų versti dirbti. Bėda ta, kad dažnai per pamokas trūksta laiko, reikia dirbti papildomai. Kai kurie įsivaizdavo, kad darbą padarys greitai ir lengvai, tačiau realybėje teko įdėti nemažai triūso. Rezultatais esu labai patenkintas. Po pavykusių egzaminų pajuntu prasmę dirbti mokytoju.
Kaip įsivaizduojate tobulas technologijų pamokas?
Tobula pamoka būtų tokia, kurioje matyčiau degančius noru dirbti vaikus ir turėčiau pakankamai žaliavų, modernios įrangos, didelę erdvę. Na, bet jei viskas būtų, žmogus nebesistengtų.
Koks Jūsų laisvalaikis ?
Žiemą visada žvejoju, bet šie metai ne kokie, žiema buvo prasta, todėl net neišsitraukiau meškerių. Vasaros metu daug laiko leidžiu sodyboje. Prieš trejus metus atsirado naujas mano pomėgis – bitės. Jos suvalgo labai daug laiko, bet pasaldina gyvenimą. Mano sodyba yra absoliučiame vienkiemyje, kur nėra nei kelio, nei takelio, tik pievos, miškai ir paukščiai, kuriems šiuo metu esu iškėlęs 35 inkilus.
Kam neturite laiko?
Stengiuosi viskam to laiko surasti, bet paroje tėra 24 valandos, todėl jų neužtenka. Net negalėčiau tiksliai įvardyti, kam neturiu laiko, tiesiog daug dirbu. Ypač daug laiko užima darbai sodyboje. Kadangi esu dar ir muzikantas, dauguma savaitgalių yra darbiniai. Groju įvairiose šventėse jau nuo 1994 metų. Ko gero, pačiam sau lieka mažiausiai laiko.
Kokios Jūsų svajonės?
Kad nereikėtų vaikų raginti dirbti! Ne tik per technologijų, bet ir per muzikos pamokas.
Papasakokite ką nors netikėto apie save. Galbūt kada nors elgiatės išskirtinai ar kitiems nesuprantamai?..
Tuo metu, kai buvau jaunas, kokie dabar esate jūs, yra nutikę visokiausių šunybių. Pamenu, kai vienais metais mokyklos valgykloje pakabinome plakatą, kad šiandien valgykla maistą gamins iš sutaupytų atliekų. Jau buvo kilęs didelis skandalas, bet mokykla greitai sureagavo ir tas lapas buvo nukabintas, o mūsų taip ir nesugavo. Šunybių krėsdavome daug, tik jos būdavo kitokios nei dabar, ne tokios piktos.
Kuo būtumėte, jei nebūtumėte mokytoju?
Būčiau muzikantas.
Ko norėtumėte palinkėti savo mokiniams?
Kantrybės, begalinės kantrybės, ypač jos reikia muzikoje. Na, ir dirbant su medžiu.
Vytauto Ridiko nuotr. ir vaizdo medžiaga
