Uteniškė Jurgita Žvinklytė 2019 m. persikėlė į Kanadą, kur susipažino su muzikantu Matti Palonen ir kartu subūrė grupę „Honeypaw“. Šio kūrybinio dueto pagrindinė tyrinėjimo sritis – lietuvių ir suomių muzikinis paveldas bei jų tarpusavio ryšiai. Jie ką tik įrašė savo antrąjį albumą, o rugpjūtį pirmą sykį kartu atvyksta į Lietuvą.
Pirmasis jų pasirodymas vyks Utenoje rugpjūčio 22 d. (pirmadienį) 18 val. Vyžuonos parko amfiteatre, kuriame, be koncerto, bus ir interaktyvi medžio arfos instaliacija – projektas, sukurtas remiantis kanklėmis.
Šį renginį organizuoja meno organizacija „Pokšt“, kurios nare Jurgita buvo 2017–2019 m.
„Honeypaw“ taip pat bus galima išgirsti rugpjūčio 26–28 d. festivalyje „Mėnuo Juodaragis“ Zarasų krašte ir rugpjūčio 31 d. Vilniuje („Sodas 2123“), kur ši grupė paruoš išskirtinį pasirodymą kartu su Agota Zdanavičiūte.
„Honeypaw“ sujungia lietuvių sutartines ir suomių „Kalevalos“ tradicijas, kuria muziką, atspindinčią šurmuliuojantį Toronto peizažą, jaukiai apgaubtą aplinkinių miškų. Jie groja Baltijos regiono tradiciniais instrumentais – kantele (Suomija) ir kanklėmis (Lietuva). Duetas taip pat groja kitais senoviniais instrumentais, įskaitant jouhikko ir cimbolus.
Jie sujungė savo patirtį kurdami interaktyvias meno instaliacijas, vadinamas „kanklėmis medyje“ arba „medžio arfa“. Senovės Suomijoje kantelė buvo laikoma stebuklingu instrumentu, naudojamu apsisaugoti nuo lokio ir pažymėti ribai tarp žmogaus bei miško sferų. Lietuvoje buvo manoma, kad medžiuose yra protėvių sielų, o grojimas iš šių medžių pagamintais instrumentais buvo būdas vėl užmegzti ryšį su protėviais. Pasitelkę savo patirtis instrumentų gamybos bei vizualiųjų menų srityse, Matti ir Jurgita išplėtė idėją statyti medžio arfos / kanklių meno instaliacijas, kurios būtų pritvirtintos prie medžių. Arfos yra skirtos papildyti medžiui ir jį supančiai aplinkai, bei sukurtos taip, kad nepadarytų žalos gyvam medžiui. Didžiausia medžio arfa buvo daugiau nei 3 m aukščio su 42 stygomis, įrengta festivalyje „Terre Ferme“ Kvebeke, Kanadoje.
Muzikologijos žurnalas „Honeypaw“ vadina „neįprastu, provokuojančiu ir kviečiančiu permąstyti instrumentalumo sampratą“. Žurnalas „The Wire“ teigia, kad jie yra „meditatyvūs ir įtaigūs, puikiai dera su augančiu avangardiniu baltų neofolkloru“. Žurnalas „Kansanmusiikki-magazine“ rašo: „Mane sukrėtė iki širdies šaknų, kur susitinka meilė tradicijoms ir miškui.“
Matti gavo aplinkos mokslų bakalauro laipsnį Queen’s universitete, o vėliau studijavo pas styginių instrumentų meistrą David Freeman. Nuo 2008 m. koncertuoja ir moko groti kantele bei kitais instrumentais festivaliuose visoje Kanadoje.
Jurgita yra įgijusi Vilniaus dailės akademijos skulptūros magistro laipsnį, nuo 2015 m. tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narė. Folkloru susidomėjusi studijų laikais, nuo 2016 m. aktyviai dalyvavo sutartinių giedotojų grupės „Sėdauta“ ir Utenos folkloro ansamblio „Davila“ veiklose.
Organizatorių inf.
