Jaunieji ūkininkai iki liepos 29 dienos gali teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plė­tros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunų­jų ūkininkų įsikūrimui“, kuriai šiais metais skirta beveik 23 mln. eurų.

Utenos rajone įsikūrę jaunieji ūkininkai, šia pa­rama pasinaudoję prieš šešerius metus, džiaugia­si reikšminga paspirtimi kuriantis.

Paskata tapti savarankiškam

Tauragnų seniūnijoje gyve­nantis Arūnas Gimžauskas tra­diciją ūkininkauti perėmė iš tėvų ir augina limuzinų veis­lės bei kitus mėsinius galvijus. Utenos rajono savivaldybės administracijos ne kartą apdo­vanotas už darbštumą vystant savo ūkį A. Gimžauskas ūki­ninkauja tėvų žemėje ir šiuo metu augina mėsinius galvijus, pienines karves, veislinius li­muzinus.

Ūkininko teigimu, paskata atsiskirti nuo tėvų ir pradėti sa­varankišką veiklą buvo galimy­bė pasinaudoti KPP parama jauniesiems ūkininkams. „Tuo labiau kad ji dengia išlaidas šimtu procentų, nereikia turėti savo lėšų“, – pabrėžė pašne­kovas ir pridūrė, kad už gau­tą pirmąją paramą įsigijo veis­linių galvijų ir pašarų dalytuvą. A. Gimžauskas įsitikinęs, kad, net ir praėjus tokiam laiko tar­pui, jo ūkis – dar tik pradinėje stadijoje. Jam dar reikia augti, į jį reikės investuoti ne tik ne­mažai lėšų, bet ir darbo.

Ragavęs emigranto ir bedarbio duonos

Kaip tikino Daugailių seniūnijoje įsikūręs Žydrūnas Januškevičius, kurtis nuo nulio, kai neturi ūkinin­kų tėvų ar kitų giminaičių, yra žy­miai sudėtingiau, bet čia labiausiai ir gelbsti KPP parama. Jaunas ūki­ninkas prisipažino, kad daugiau nei metus net bandė emigranto duoną. Grįžus į gimtinę iš užsienio taip pat niekas nelaukė išskėsto­mis rankomis – teko pabūti bedar­biu. Štai tada, pasak pašnekovo, ir šovė mintis tapti ūkininku.

Mėsinius galvijus auginantis Ž. Januškevičius sakė, kad už para­mos jauniesiems ūkininkams lė­šas įsigijo traktorių, savo jėgomis prie jo įsigijo priekabą, šienapjovę, grėblį, pasistatė reikalingus pasta­tus, nusipirko galvijų. Jaunas vy­ras rankų nenuleidžia ir išmėgina įvairias galimybes – lanko kursus ūkininkams, bando surasti įvairių nišų savo auginamų galvijų mėsai realizuoti. „Ūkininkauji, domiesi, nesėdi vietoje, ieškai sprendimų, įdomesnių bei naudingesnių gali­mybių“, – šnekėjo jis.

„Parama yra gerai, – tikino jau­nasis ūkininkas. – Be jos nebū­tų ir mano ūkio, nes žemės ūkio technika labai brangi, pačiam jos įpirkti neišeitų.“

Parama jauniesiems ūkininkams – viena populiariausių

Kaip informuoja Žemės ūkio mi­nisterija (ŽŪM), į paramą gali pre­tenduoti jaunieji ūkininkai, už­siimantys žemės ūkio produktų gamyba, taip pat prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų (išau­gintų) jaunojo ūkininko valdoje, ap­dorojimu, perdirbimu bei tiekimu rinkai, bei atstovaujantys šiems sektoriams: gyvulininkystės; sodi­ninkystės; daržininkystės; uoginin­kystės; augalininkystės. Atkreip­tinas dėmesys, kad dokumentai priimami tik elektroniniu būdu, nau­dojantis ŽŪM informacine sistema (ŽŪMIS) adresu www.zumis.lt.

Pareiškėjai – jaunieji ūkininkai – turi būti ne vyresni kaip 40 metų (paramos paraiškos pateikimo die­ną asmeniui dar nėra suėję 41 me­tai), ne anksčiau kaip prieš dvejus metus iki paramos paraiškos pa­teikimo įregistravę žemės ūkio val­dą ir ūkį savo vardu bei pirmą kartą besisteigiantys žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojai.

Svarbu tai, kad jaunasis ūkinin­kas turi būti įgijęs (arba iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos įsi­pareigoja įgyti) bent vieną iš šių profesinių įgūdžių bei kompeten­cijų: profesinį žemės ūkio srities išsilavinimą arba žemės ūkio sri­ties profesinę kvalifikaciją, aukš­tąjį žemės ūkio ir (arba) veterina­rijos srities išsilavinimą, turi būti išklausęs jaunųjų ūkininkų kom­petencijos ugdymo programą.

Jaunojo ūkininko planuojamas valdos ekonominis dydis (VED) turi būti ne mažesnis kaip 8 tūkst. eurų ir ne didesnis kaip 70 tūkst. eurų per metus. Taip pat būti­na atkreipti dėmesį, jog jauna­sis ūkininkas bus tinkamas gauti paramą, jei jis, kaip ūkio ir (arba) valdos valdytojas, nebuvo ir nėra pateikęs paraiškos tiesio­ginėms išmokoms gauti. Kreip­tis dėl tiesioginių išmokų jis gali tik po paraiškos pateikimo, bet ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą pri­ėmimo dienos.

Norint gauti paramą, būtina surinkti 50 atrankos balų.

Paramos suma vienam para­mos gavėjui gali siekti 40 tūkst. eurų, kompensuojant 100 proc. visų tinkamų finansuoti projek­to išlaidų, ji mokama dviem da­linėmis išmokomis – 80 proc. paramos sumos sudaranti pir­moji išmokos dalis mokama po sprendimo skirti paramą. Liku­sioji 20 proc. paramos sumos išmokos dalis mokama kitais metais po verslo plano įgyvendi­nimo, bet tik tuo atveju, jei vers­lo planas įgyvendintas tinkamai.

Nacionalinės mokėjimo agen­tūros (NMA) duomenimis, para­ma jauniesiems ūkininkams bene populiariausia iš visų KPP vei­klos sričių. Paraiškos šiai veiklos sričiai įgyvendinti priimamos nuo 2015 m., per tą laiką gautos 3 964 paraiškos ir išmokėta beveik 80 mln. eurų paramos lėšų.

IDŽŪM/20220701/1