Kokius svarbiausius sprendimus šiemet priėmė Europos Parlamentas (EP)? Pokalbis apie tai su socialdemokrate Vilija Blinkevičiūte, EP Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininke.
Gerbiama Vilija, kokius šių besibaigiančių metų EP sprendimus išskirtumėte?
Pirmiausia tuos, kurie turi padėti išsaugoti mūsų žmonių sveikatą ir gyvybes bei darbo vietas kovojant su koronavirusu.
Džiaugiuosi bendra EP nuostata atsisakyti pražūtingo taupymo, investuoti į sveikatos apsaugą ir darbo vietų išsaugojimą.
Dar kovą EP pritarė Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvai, kuri leido skirti Europos Sąjungos (ES) valstybėms 37 milijardus eurų kovai su koronaviruso protrūkiu. Šios lėšos nukreiptos piliečiams, regionams ir šalims, kurias labiausiai paveikė pandemija. Jos skirtos sveikatos sistemai, verslui, darbo rinkai ir kitoms jautrioms ES šalių ekonomikos sritims. Šimtai milijonų eurų paramos jau pasiekė ir Lietuvą.
Balandį EP patvirtino daugiau kaip 3 milijardų paramos paketą, kurio didžiausia dalis skirta sveikatos apsaugai stiprinti. Tai lėšos valstybėms įsigyti reikalingiausių medicinos priemonių, pavyzdžiui, apsauginių kaukių ar respiratorių, pervežti pacientus į kaimyninių šalių ligonines, finansuoti mobiliąsias medicinos komandas ir perkelti jas į karštuosius ES taškus, taip pat įrengti laikinąsias lauko ligonines.
Taip pat EP įspėjo valstybes nepiktnaudžiauti valdžia nustatant ribojimus dėl koronaviruso.
EP pritarė steigti 750 milijardų Ekonomikos gaivinimo fondą, kuris būtų įgyvendintas šalia atnaujinto daugiamečio ES biudžeto. Kitais metais Lietuvą pasieks kelių milijardų eurų parama.
Ar pakankamai dėmesio skyrėte kitoms ES aktualijoms? Tikriausiai buvo sunkiau dirbti nuotoliniu būdu?
Žinoma, dirbti nuotoliniu būdu sudėtingiau, tačiau jau įpratau. Linkiu ir mūsų Seimui kuo greičiau įvaldyti nuotolinio darbo galimybes.
O kitų Europos žmonėms svarbių sprendimų taip pat priėmėme nemažai. Pavyzdžiui, vartotojams. Patvirtinome taisykles, kurios leidžia vartotojų grupėms visoje ES teikti kolektyvinius ieškinius. Pasiūlėme parengti teisės aktą, drausminantį gamintojus tyčia trumpinti gaminių tarnavimo laiką. Inicijavome teisės aktą, kuris leistų veiksmingiau kovoti su neteisėtu interneto turiniu ir apsaugoti vartotojus. Neabejoju, jog esate pastebėję, kad dabar labai dažnai buities prietaisai pagaminti taip, kad tarnautų tik dvejus–trejus metus, o jų remontas arba neįmanomas, arba sudėtingas. Taip neturi būti.
Priėmėme svarbius Europos žaliojo kurso įgyvendinimo sprendimus, kurie padėtų pagerinti žmonių bei ateities kartų gerovę ir sveikatą, patvirtinome Lietuvos žemdirbiams svarbias ES žemės ūkio politikos lankstumą, tvarumą ir atsparumą krizėms didinančias priemones, užtikrinome pagalbą Baltijos jūros žvejams, kurie nukentėjo nuo sumažintų menkių žvejybos kvotų, pasiūlėme nustatyti konkrečius įpareigojimus ES šalims įgyvendinti vienodo užmokesčio už tą patį darbą principą. Tai tik dalis šių metų EP sprendimų. Ar jie svarbūs Lietuvos žmonėms? Taip, svarbūs.
Bet juk dėl 2021–2027 m. ES daugiamečio biudžeto teko pakovoti?
Taip. Buvo siūlymas gerokai mažinti bendras ES išlaidas ateinančių septynerių metų laikotarpiu. Kategoriška EP pozicija leido pasiekti, kad biudžetas ne tik nemažės, bet ir didės.
Daugiamečio biudžeto tvirtinimas buvo įstrigęs dėl Lenkijos ir Vengrijos valdžios pozicijų. Vis dėlto žalingas politines ambicijas pavyko apmalšinti kompromisų keliu, daugiametis biudžetas bus patvirtintas, visa jėga įsisuks Ekonomikos gaivinimo fondas.
Kokius išskirtumėte asmeninius darbus?
Šiemet daug laiko ir jėgų skyriau Europos globalizacijos fondo pertvarkai rengti. Šis fondas skirtas dėl globalių ekonomikos reiškinių, bankrotų iš įmonių atleistiems darbuotojams remti. Lietuva ne kartą jau pasinaudojo jo parama. EP esu šio klausimo pranešėja, atstovauju EP derybose su Taryba ir Europos Komisija.
Derybose jau pavyko pasiekti, kadglobalizacijos padariniai nebebus vienintelis kriterijus paramai gauti. Įtraukti tokie kriterijai kaip automatizacija, skaitmenizacija, perėjimas prie žaliosios ekonomikos, vidaus rinkos pokyčiai (pavyzdžiui, „Brexit“). Tai reiškia, jog liks mažiau apribojimų kreiptis pagalbos. Pavyko užtikrinti, jog fondo lėšomis bus finansuojama kiekvienam atleistam žmogui individualiai pritaikyta darbo paieška.
Derybose dar teks pakovoti dėl didesnio atleistų darbuotojų skaičiaus sumažinimo (riba, kai įmonės atleisti darbuotojai jau gali gauti paramą) nuo 250 iki 200. Tai ypač aktualu mažesnėms valstybėms. Taip pat dėl vaiko priežiūros išmokos įtraukimo į specialių išmokų sąrašą, išmokos savarankiškai veiklai padidinimą iki 25 tūkstančių eurų bei kitų fondo veiklos efektyvumą gerinančių pakeitimų.
Aktyviai dirbau Užimtumo ir socialinių reikalų komitete, kuris, mano manymu, yra vienas svarbiausių, kadangi atsako už kiekvienam žmogui svarbias socialinės Europos aktualijas. Paskutinė mūsų komiteto iniciatyva – darbuotojų teisė ne darbo laiku išjungti savo darbo tikslais naudojamas ryšio priemones. Ir nepatirti jokių neigiamų pasekmių, jei po darbo valandų nebuvo atsakyta į darbdavio elektroninį laišką, telefono skambutį, SMS, įrašą socialiniame tinkle. Džiaugiuosi, kad pradedame svarstyti mūsų inicijuotą deramo minimalaus atlyginimo ES direktyvos projektą.
Ko palinkėsite skaitytojams artėjančių 2021 metų proga?
Sveikatos ir ištvermės. Kantrybės ir meilės. Daugiau šviesos širdyse ir namuose. Tikiu, kad kitąmet mums visiems kartu, veikiant bendrai, pavyks įveikti COVID-19 ir žengti pirmyn.
