„Dabar jau galiu ramiai kalbėti, bet kai baigėsi projektas, kaupėsi ašaros – galvojau, kaip gaila, kad baigėsi“, – apie įgyvendintą Utenos švietimo centro projektą „Gera būti“ atsiliepė viena iš projekto dalyvių. Dvejus metus trukęs projektas kiekvieną savaitę suburdavo uteniškius į įvairius susitikimus, kurių metu per skirtingas veiklas buvo siekiama mažinti miesto bendruomenės narių socialinę atskirtį.
Dalyvauti nusprendė vedina smalsumo
Dviejų vaikų mama sakė, kad apie projektą sužinojo iš pažįstamų. Moteris gavo lankstinuką, kuriame buvo surašytos skirtingos projekto veiklos, todėl smalsumo vedina kartu su vaikais nusprendė dalyvauti viename iš susitikimų.
„Šeimų savaitgalis buvo pirmasis mūsų susitikimas, į kurį atėjome. Pamačiau naujų veiklų, žaidimų, taip pat – kad projekte dirbantys specialistai vaikams leidžia laisvai reikštis ir dirba iš pašaukimo, todėl nebuvo svarstymų, kad čia nebeisiu. Vėliau iš vaikų sulaukdavau klausimų, kada bus kitas susitikimas, kada bus naujas lankstinukas, ką veiksim kitą mėnesį“, – pasakojo projekto dalyvė.
Dvejus metus trukusio projekto „Gera būti“ metu Utenoje kartą per savaitę buvo organizuojami skirtingi užsiėmimai: šeimų savaitgaliai, bendradarbiavimo ir lyderystės ugdymo mokymai, dirbtuvės, stovyklos, vakaronės bei kiti sociokultūriniai renginiai.
Į užsiėmimus buvo kviečiamos daugiavaikės šeimos, vaikai, likę be tėvų globos, socialinės rizikos vaikai ir suaugę asmenys, jaunuoliai, nepasiturintys asmenys, šeimos, bedarbiai, gyventojai, kuriems teikiama socialinė parama, bei kiti socialinę atskirtį patiriantys miesto gyventojai.
Dvejų metų rezultatas – bendruomenė tapo miesto dalimi
Pokalbio metu projekto dalyvė apie projektą atsiliepė tik gerais žodžiais. Pasak moters, veiklos leido kokybiškai praleisti laiką su šeima: „Vaikai tėvus pamato kitokius – ne prie puodų, ne buityje.“
Pašnekovė augina raidos sutrikimų turintį vaiką – kartais jis tarp bendraamžių susidurdavo su tam tikra atskirtimi. Tačiau projektas tą atskirtį sumažino, moteris dėl to labai džiaugiasi.
„Man buvo labai svarbu, kad savanoriai leido vaikams atsiskleisti. Nori dainuoti – dainuok, nesvarbu, kad pro šalį, niekas netaiso ir nekritikuoja. Vaikai susirado daug draugų, tapo artimi, kaip tik ir dabar kalba su vienu iš draugų telefonu“, – pasakojo projekto dalyvė.
Projekto „Gera būti“ koordinatorė Miglė Lapinienė pastebėjo, kad per dvejus metus ne tik išaugo projektas, bet ir pasikeitė bendruomenės nariai – įgavo daugiau pasitikėjimo. Daugelis per veiklas susipažino ne tik su savo miestu, bet ir su visa Lietuva.
Iš bene 350 projekto dalyvių ne visi buvo lankęsi spektakliuose ar matę jūrą, todėl buvo organizuojamos ekskursijos, kelionės, stovyklos, kad ir vaikai, ir suaugusieji galėtų patirti tai, kam galbūt įprastai neužtektų finansų.
Projektas tapo žinomas visame mieste
„Po visko galiu pasakyti, kad projekto dalyviai tikrai tapo drąsesni, laisvesni ir pasitikintys. Net ir tos mamytės, kurios iš pradžių buvo nedrąsios, tapo aktyvios, gali už save pakovoti, pasakyti savo nuomonę ir priimti kardinalius sprendimus, kurie tikrai buvo būtini. Kai buvo paskutinis mūsų šeimų savaitgalis, negalėjome patikėti, kad visi tokie laisvi, drąsūs – šoka, bendrauja, dalijasi. Pasirodo, per kultūrines veiklas tu gali pakeisti žmogų. Pokytis toks – jie tapo Utenos dalimi“, – sakė M. Lapinienė.
Projekto koordinatorė džiaugėsi, kad „Gera būti“ tapo žinomas visame mieste, ir juokavo, jog projekto pavadinimas virto savotišku šūkiu.
„Vykdant projektą įsitraukdavo vis naujų savanorių – fotografų ar tėvelių, kad vieni kitiems padėtų. Visi ateidavo labai draugiški, su savo pasiūlymais. Pasijautė, kad Utena tapo labiau bendruomeniška“, – pastebėjimais dalijosi M. Lapinienė.
Projektas baigėsi, draugystė – ne
Nors projektas pasibaigė šių metų rugsėjo pradžioje, bet per dvejus metus užsimezgęs projekto organizatorių ir savanorių ryšys su dalyviais tęsiasi toliau. „Kai baigėsi projektas, šeimoms pabrėžėme, kad nebebus pinigėlių, kurie finansuotų įvairias veiklas, bet pasakėme, kad galime ir toliau ką nors daryti. Tai rudenį, kol nebuvo šalta, kelis kartus surengėme dviračių žygį. Kaip tik visai neseniai gavau žinutę iš vienos mamos, kad, kai baigsis karantinas, o gal – nuotoliniu būdu ar susitikus gyvai, būtų galima pabendrauti ir pasigaminti žaisliukus Kalėdoms. Dabar jau ir patys dalyviai organizuojasi. Mes sakėme: „Jei tik jūs norėsite – niekas nesibaigs.“ – pasakojo projekto koordinatorė.
Projekto dalyvė sakė, kad, kai baigėsi projektas, buvo liūdna ir kaupėsi ašaros, tik dabar nesigraudindama gali dalytis įspūdžiais. „Sunku nupasakoti žodžiais, ko mums davė projektas „Gera būti“: draugystė, bendrystė, šiluma, pažintys, smagios pažintinės kelionės, ekskursijos, ištvermės žygiai pėsčiomis ir dviračiais, dirbtuvėlės, naudingi susitikimai su įžymiais žmonėmis, kinas ir spektakliai, šeimų savaitgaliai… Tolerancija, priėmimas, pastebėjimas, padrąsinimas, tikėjimas, savarankiškumo ugdymas, savanorių atsidavimas šiam projektui – vaikai ir mes, jų tėvai, pamilome juos“, – savo patirtimis dalijosi projekto dalyvė.
Projektas finansuotas pagal ES fondų investicijų veiksmų programą, kurios tikslas – paskatinti piliečius būti aktyvius, savo miestuose kurti iniciatyvas ir taip mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje. Daugiau apie galimybes inicijuoti projektus savo mieste ar bendruomenėje www.miestobendruomene.lt.
Užsk. Nr. VRM-1128/02