Prie pat Baltarusijos sienos besiglaudžiantis Ignalinos rajono Pajuodupio kaimas – viena iš labiausiai nuo rajono centro nutolusių Ignalinos krašto vietovių. Anksčiau šiame kaime buvę 10 sodybų, dabar likusi tik viena. Senoje, daugiau nei prieš 100 metų statytoje, medinėje dviejų galų troboje dabar gyvena dvi moteriškės. Viename gale – lapkričio 21 dieną 90-metį šventusi Adolfina Eleonora Lenienė, kitame – dvidešimčia metų jaunesnė jos vyro pusseserė Danutė.

Jubiliatę šventės dieną aplankė ir pasveikino Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas Rasikas ir Didžiasalio seniūnas Antanas Pauliukėnas. Džiaugėsi močiutė tokių garbių svečių sulaukusi, o kai jai buvo sugiedota „Ilgiausių metų”, net ašarą nubraukė.

Adolfina pasakojo, kad jos jaunystės laikais gyvenimas buvo smagus, kiekviename kaime vykusios vakaruškos. Pasišokti ir pakieminėti jauni žmonės ir į Baltarusijos kaimus nueidavo: „Mūsų parapija buvo Vosiūnai, ale visur nuvažiuodavom. Ir Mielagėnus, ir Adutiškį dviračiais pasiekdavom”. 1938 metais Adolfina išėjo į lenkišką Lazinkų kaimo mokyklą. Ten baigė pirmą klasę, paskui mokėsi Rakitos kaime (dabar Baltarusija), 4-tą skyrių baigė Radiškės kaime. Išmoko rusų ir lenkų kalbas. Ir dabar giminaičiams į Lenkiją ir į Baltarusiją laiškus rašo.
Jaunystėje Adolfina labai mėgo skaityti, dabar tik radiją paklauso, televizorių pasižiūri. Moteris pasakojo, kad romanų iš visur prisinešdavo, tai viename, tai kitame kaime pas šviesesnius žmones jų surasdavo. Knygą net verpdama prie verpsto pritvirtindavo. Kai mama iš kambario išeidavo, tuoj įnikdavo skaityti.
Savo vyrą Antaną sutiko būdama 17 metų. Abu, kaip ji pasakojo, mokėsi siūti pas vieną gerą kriaučių (siuvėją) Karalyčios kaime. Taip besiūdami ir susipažino, tik mergina dar ilgai nesuprato, kad Antanas ją įsimylėjęs, mat jis buvęs labai nedrąsus, nieko nepasakydavo, o ji ir daugiau draugų turėjo. Tačiau vieną kartą, po šokių namo palydėjęs, vaikinas Adolfinai laiškelį į ranką įspaudė… Ištekėjo Adolfina eidama 27-uosius metus ir apsigyveno pas vyro tėvus. Antano senelis Juozas Lenis turtingas ūkininkas buvo, turėjo kelis arklius, laikė apie 30 karvių. Turėjo ir savo ežeriuką, dabar tas ežeriukas ir dauguma žemių jau Baltarusijos teritorijai priklauso.
Su vyru Adolfina meilėje ir sutarime visą gyvenimą nugyveno. Tik vaikų jiems Dievulis nedavė. Vyrą moteris palaidojo prieš penkerius metus. Dabar jos pagrindinė pagalbininkė ir pašnekovė – kitame namo gale gyvenanti Danutė. O moterų saugumu pasirūpina pasieniečiai, netoli sodybos stovi budėtojų namelis. Kartą per savaitę taip vadinama „Autolavka” atvažiuoja, giminaičiai aplanko. Taip ir gyvena dvi moterys protėvių dvasios pripildytuose namuose ant pačios rajono, Lietuvos ir Europos Sąjungos ribos. Ir kiekvienas svečias jų namuose labai laukiamas…

Ignalinos r. savivaldybės administracijos inf.