Žmogus manė, kad yra sveikas, bet ištiko infarktas. Dalį tokių širdies smūgių gydytojai vadina sekmadienio infarktu. Tokios diagnozės nėra tarptautinėje ligų klasifikacijoje, tačiau infarktas smogia tada, kai po sunkios dienos žmogus ilsisi ar miega.

Neretai infarktas būna kaip perkūnas iš giedro dangaus. Įsivaizduokime: nėra didesnio kaltės jausmo už savigraužą, todėl kartą verslininkas ryžosi ištesėti duotą žodį sportuoti. Kadangi visą savaitę neturėjo laiko, nutarė atsigriebti savaitgalį.

Šeštadienį jis vyksta kartu su šeima į kaimo sodybą, čia susirenka studijų laikų draugai. Prasideda teniso turnyras, vyras nėra specialiai treniravęsis, bet užverda aistros ir jis siekia žūtbūt laimėti. Jam pasiseka, vėliau jis eina į pirtį ir ilgai kaitinasi, nors tai – papildomas krūvis kraujotakai. Naktį jam maudžia krūtinę, pila prakaitas, bet jis mano, kad negerumas praeis savaime. Tačiau išaušus sekmadienio rytui į kaimo sodybą yra kviečiama greitoji.
Gydytoja kardiologė, medicinos mokslų daktarė Milda Kovaitė įspėjo, kad daugelis kraujotakos pokyčių prasideda nejučia. Tačiau miokardo infarktas ypatingas tuo, kad neretai tai būna pirmas signalas apie ūmų kraujotakos sutrikimą.
„Širdies ir kraujagyslių ligos yra mūsų kasdienybė. Tai – svarbiausia priežastis, dėl kurios Lietuva praranda daug gyventojų”, – teigė gydytoja M. Kovaitė.
Yra žinoma, kad koronarinės širdies ligos pirmas pasireiškimas net 60 proc. vyrų yra būtent miokardo infarktas. Vadinasi, daugiau nei pusė patyrusių infarktą vyrų sužino apie tai, kad serga, tik tada, kai patenka į medikų rankas.
Koronarinė širdies liga nepasigaili ir moterų, tačiau miokardo infarktas kaip pirmas signalas moterims būna rečiau – apie 40 proc.
„Lietuva yra blogiausioje pozicijoje iš Europos Sąjungos šalių, nes mes pirmaujame tiek vertinant širdies ir kraujagyslių ligų sergamumo, tiek mirtingumo rodiklį. Sakyčiau, mūsų lyderystė šioje srityje nėra linksma”, – teigė gydytoja M. Kovaitė.
– Ar kiekvienam žmogui gresia pavojus patirti infarktą?
– Vadinamas save sveiku keturiasdešimtmetis ar penkiasdešimtmetis nebūtinai yra sveikas. Tai rodo rizikos veiksniai, apie kuriuos jis galbūt nieko nežino. Apie juos jis sužino, kai prasideda komplikacijos: miokardo infarktas, insultas ar širdies nepakankamumas.
Padidėjęs blogasis cholesterolis, cukraus kiekis kraujyje, pakilęs kraujospūdis, antsvoris – tai rizikos veiksniai, pasireiškiantys komplikacijomis.
Kadangi dėl šių pokyčių nieko neskauda, žmogus gali net neįtarti, kad jam gresia širdies ir kraujagyslių ligos.
Dažnai į ligoninę atvežti pacientai prisipažįsta, kad iki tol jautėsi sveiki. Jie negali pasakyti, koks jų kraujospūdis, koks cholesterolio, cukraus kiekis kraujyje, kadangi profilaktiškai niekada nesitikrino. Jie manė, kad yra sveiki.
–  Jei žmogus turi antsvorį, bet neturi padidėjusio kraujospūdžio, ar jam vis tiek gresia infarktas? Kada šis pavojus padidėja?
– Vidutinio amžiaus žmonių grupėje vienas labiausiai paplitusių rizikos veiksnių yra padidėjęs cholesterolis. Tai rodo tarptautinės studijos, skirtos širdies ir kraujagyslių prevencijai, duomenys. Gali būti ir kitų rizikų. Jei šie veiksniai nebus koreguojami, jie niekur nedings, bet taps rimtų lėtinių ligų priežastimi.
Dažnai aiškinu pacientams, kad yra daug ligų, prasidedančių be skausmo. Vėžys taip pat prasideda be skausmo, bet yra įvairių vėžio patikros programų, atliekame įvairius profilaktinius tyrimus. Jie yra būtini.
Širdies ir kraujagyslių ligos taip pat nesukelia skausmo, bet būtina profilaktiškai tikrintis. Teisės aktai apibrėžia, kaip dažnai turi būti tikrinami automobiliai, tokia tvarka turėtų galioti ir profilaktiniams sveikatos patikrinimams.
Sakyčiau, žmogus turėtų pasistengti ir laiku „nugabenti” savo kūną „techninei” apžiūrai. Juk nėra kito kelio užbėgti ligai už akių, kaip ankstyvoji diagnostika.
– Apie cholesterolį yra sukurta daug mitų. Vieni žmonės mano, kad jei riebiai nevalgys, bus normalus ir cholesterolis. Ar tai tiesa?
– Taip nėra, nes didžiąją dalį cholesterolio, apie 75 proc., gamina pats organizmas. Žinoma, tam tikros aplinkybės gali pabloginti medžiagų apykaitą.
Kita vertus, nėra priežastinio ryšio, kad sveikai maitindamasis žmogus neturės padidėjusio cholesterolio. Žmogus gali būti apkūnus, mėgstantis riebiai pavalgyti, bet jo cholesterolis bus normalus.
Yra keli nutukimo tipai. Pilviniam nutukimui būdinga tai, kad riebalai kaupiasi pilve, nors galūnės yra plonos, tokia figūra atrodo kaip obuolys. Tokiu atveju tikėtina, kad vidaus organai bus apaugę riebalais.
Kur kas mažiau pavojingas širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui yra kitas nutukimo tipas. Jis vadinamas kriaušės formos, nes riebalai kaupiasi aplink šlaunis, sėdmenis, vadinasi, yra ir mažiau visceralinių riebalų.
Įtarimų dėl padidėjusio cholesterolio gali kilti, jei šeimoje kas nors buvo patyręs miokardo infarktą ar insultą ankstyvame amžiuje, pavyzdžiui, jei motina sirgo tokiomis ligomis būdama jaunesnė nei 65-erių, o tėvas – iki 55-erių, arba serga broliai, seserys. Tai gali būti paveldima dislipidemija – paveldimas cholesterolio apykaitos sutrikimas.
– Kaip su amžiumi kinta kraujagyslių sienelės? Kas atsitinka, kad sumažėja jų skersmuo?
– Būtina suprasti, kad biologinis amžius gali neatitikti kraujagyslių amžiaus. Pavyzdžiui, žmogus sulaukė tik keturiasdešimties, o jo kraujagyslės – kaip devyniasdešimtmečio. Būna ir atvirkščiai – pasižiūri į devyniasdešimtmečio kraujagysles, o jose beveik nėra pakitimų.
Kraujagyslių bėda yra aterosklerozė. Iš pradžių atsiranda kraujagyslės sienelės uždegimas, tada ima storėti vidinis kraujagyslės sluoksnis, kuris yra raumeninis. Vėliau ant kraujagyslių sienelių ima kauptis riebalai ir įvairios suirusios ląstelės, taip susidaro aterosklerotinių plokštelių. Dėl jų mažėja kraujagyslių spindis ir kur kas mažiau prateka kraujo. Įsivaizduokime, jei žmogus turi padidėjusį kraujospūdį, tokiu atveju kraujagyslės dirba padidinto krūvio sąlygomis.
Kita vertus, susiaurėjusioms kraujagyslėms būna sunkiau atsipalaiduoti. Pagaliau ateina diena, kai kraujagyslė užsikemša.
– Kaip su amžiumi keičiasi kraujo sudėtis, kraujo klampumas ir kiti rodikliai?
– Stengiuosi paaiškinti savo pacientams: jei yra arterotrombozės rizikos veiksnių, stiprėja ir kraujo krešumas, didėja jo klampumas. Jei yra pražeistas vidinis kraujagyslės sluoksnis, kur kas greičiau formuojasi krešuliai ir jie labiau limpa prie kraujagyslių sienelių. Kita vertus, yra specialių apsauginių medžiagų, trukdančių formuotis trombams.
Jei trombai užkemša arteriją, tai ypač pavojinga. Vienas pavojingiausių vietų – širdį maitinančios vainikinės kraujagyslės. Net pasveikęs po miokardo infarkto žmogus vaistus turi vartoti visą gyvenimą.
Būna dar blogiau, jei miokardo infarktas smarkiai pažeidžia širdies raumenį ir vystosi širdies nepakankamumas. Tuomet vartojamų vaistų skaičius dar padidėja, o sveikata sutrikdoma dar labiau.
Bėda ta, kad miokardo infarktas yra linkęs kartotis. Ypač svarbūs pirmieji metai po miokardo infarkto, kai dar aktyvi trombų susidarymo sistema.
– Kaip galime sau padėti? Ar įmanoma apsaugoti kraujagysles be medikamentų?
– Turime neužmiršti apsilankyti pas gydytoją, pasidaryti tyrimus. Vyrai turi planuoti tokį vizitą sulaukę 40–50 metų, o moterys – šiek tiek vėliau. Jei šeimoje kas nors sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, reikia tikrintis sveikatą kur kas anksčiau.
Saugant kraujagysles, būtina atsisakyti rūkymo. Šio įpročio žala įrodyta dar prieš 50 metų. Alkoholis taip pat kenkia kraujagyslėms, todėl jį reikėtų vartoti saikingai.
–  Kiek kraujagyslėms yra svarbi mityba?
–  Jei pacientas turi tam tikrų rizikos veiksnių, dar nereiškia, kad gydytojas išrašys cheminių vaistų receptą. Pats žmogus gali pradėti koreguoti šiuos veiksnius, keisdamas mitybą, didindamas fizinį aktyvumą, mažindamas antsvorį, keisdamas įpročius.
Norint atitolinti širdies ir kraujagyslių ligas, ypač svarbu peržiūrėti valgiaraštį. Yra įrodyta, kad nedidelis riebalų kiekis maiste yra sveikiau nei valgyti vien tai, kas neturi riebalų.
Iš tikrųjų nereikėtų atsisakyti riebalų, tačiau didžiąją jų dalį turėtų sudaryti polinesočiosios riebalų rūgštys, kurių gausu šalto spaudimo alyvuogių, saulėgrąžų ar moliūgų aliejuje. Konditerijos kepiniai nėra sveika kraujagyslėms, jų reikėtų vengti kaip ir saldumynų, pyragų, įvairių desertų.
– Kuo gali būti naudingos augalinės kilmės medžiagos?
– Kaip apsauga kraujagyslėms tinka augalinės kilmės medžiagos, pavyzdžiui, fermentas natokinazė. Ši veiklioji medžiaga teigiamai veikia kraujagysles, mažina kraujo klampumą, neleidžia formuotis trombams (kraujo krešuliams). Tai nėra nauja mada, nes tai – metodas, išbandytas dar senovės Japonijoje. Iki šiol Japonija garsėja savo ilgaamžiais, o jų tradicinė mityba siejama su mažesniu sergamumu širdies ir kraujagyslių ligomis.
Natokinazė gali būti derinama su kitomis biologiškai veikliomis medžiagomis. Standartizuota natokinazė ir hidroksitirozolis, kurio gausu alyvuogių aliejuje, yra labai naudingas derinys kraujotakai. Jį profilaktiškai galima vartoti tiems, kurie nori pagerinti visą kraujotaką – ir venų ir arterijų. Taip pat jis tinkamas tiems, kurie jau vartoja, pvz., statinus. Šiems pacientams natokinazė reikalinga kaip kraujotakos sutrikimų prevencija ir papildoma apsauga nuo trombų.
Augalinės kilmės medžiagos gali veikti ir vadinamąjį blogąjį cholesterolį. Cholesterolio kontrolei ypač naudingas raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių ekstraktas, kurio veiklioji medžiaga yra monakolinas K.
Lietuvoje neseniai atsirado preparatas, sujungęs natokinazę su monakolinu K, ir tai yra puiku. Pacientas, kuriam nustatytas padidęjęs cholesterolis, gali vienu šūviu nušauti tris zuikius – išsaugoti sveikas kraujagysles, pagerinti viso kūno kraujotaką ir sumažinti cholesterolį
Tik tada, kai rizika yra labai didelė, yra skiriama vaistų. Būtų idealu, jei žmogus išvengtų ligų be vaistų. Tai būtų profilaktikos laimėjimas.
Yra svarbu mokyti žmones gyventi taip, kad jie nesirgtų ir išvengtų širdies bei kraujagyslių ligų. Tai kur kas pigiau nei medikamentinė ar intervencinė medicina.

Parengė Simona Krasauskienė