Šiais mokslo metais mokiniams ugdymo procesas truks kiek ilgiau – išskyrus pradinių klasių mokinius ir abiturientus, visos kitos klasės vasaros atostogų išsiskirstys birželio 15 dieną. Mokyklos ir savivaldybės pačios galėjo nuspręsti, kaip prasmingai panaudos ir išdėlios pailgintas mokslo metų dienas.
Druskininkuose buvo nuspręsta, kad viena iš galimybių panaudoti papildomas mokslo metų dienas – tęsti ugdymo procesą.
„Druskininkų savivaldybėje buvo sutarta, kad birželį visose 6 miesto mokyklose vyks įprastos pamokos. Mokiniai užpildys spragas, pasikartos arba mokysis naujų temų”, – sakė Druskininkų savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Černiauskienė.
Šiaulių r. Aukštelkės mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Vaidas Bacys sako: „Mokiniai iki birželio 15 dienos mokysis ne klasėse, o lankydami vietos istorinius objektus ar atlikdami užduotis lauke”.
Vilniaus Balsių progimnazijos direktorė Loreta Kačiušytė-Skramtai dalinasi, kad mokykloje šiuo laiku vyks integruotos įvairių dalykų pamokos žaliose erdvėse.
Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazijoje papildomos dienos buvo skirtos įvairiai praktinei, pažintinei veiklai ir išdėstytos per visus mokslo metus.
„Iki birželio 15 d. mokiniams vyks pamokos. Bet tai nereiškia, kad visi mokiniai sėdės tiktai suoluose. Dalis dirbs klasėse, žinau, kad istorijos mokytoja yra suplanavusi pamokas netoli mūsų esančiame Žardės piliakalnyje”, – mokytojų sumanymais dalijosi mokyklos direktorė Diana Čedavičienė.
„Trakų Vytauto didžiojo gimnazijoje vyks dalykų dienos, pvz., pirmadienis yra gamtos mokslų diena, antradienis – užsienio kalbų, trečiadienis – tiksliųjų mokslų ir t. t. Visi paralelinių klasių mokiniai tą dieną mokysis tiktai to dalyko”, – pasakojo gimnazijos direktoriaus pavaduotojas Valdemaras Jasiūnas.
Klaipėdos Simono Dacho progimnazija nusprendė, kad papildomas dienas išdėlios per visus mokslo metus, o tas dienas skirs ne įprastoms pamokoms, bet mokymuisi per praktiką. Mokyklos direktorė Daiva Marozienė: „Mokytojai parengė specialias įvairių dalykų programas, pvz., viena lituanistinė programa vadinosi „Jūra ir daiktai”, buvo suformuotos grupės iš skirtingų klasių mokinių. Viena diena būdavo skiriama tik toms veikloms. Mokiniai tyrė Danės upės vandenį, augino bakterijų pasėlius, su tikybos mokytoju atliko užduotis bažnyčiose, kiti mokėsi gaminti sveikuoliškus patiekalus ir t. t.”.
„Vilniaus „Žemynos” progimnazijoje iki birželio 8 d. vyks pamokos, o kita savaitė skiriama edukacinėms veikloms: bus organizuojamos sporto šventės, muzikos diena, technologijų kabinete mokiniai mokysis gaminti sveikus maisto produktus ir kt. Edukacinė veikla vyks mokyklos teritorijoje, o dalis klasių vadovų susiplanavo ir mokinių išvykas į miestą”, – pasakojo mokyklos direktoriaus pavaduotoja Irmina Veikutienė.
Lietuvoje mokslo metai buvo vieni trumpiausių Europoje – 34 savaitės. O mokiniai atostogavo bene ilgiausiai – beveik 4 mėnesius. Kitose šalyse mokslo metai trunka 37–40 savaičių. Ir iki 2007 m. Lietuvoje mokiniai mokėsi 39 savaites, bet po to mokslo metai nuolat trumpėjo.
Mūsų mokinių pasiekimai tarptautiniuose tyrimuose gana prasti, trūksta laiko geriau išmokti, pasikartoti, programos paskubomis perbėgamos per 34 mokymosi savaites.
Mokslo metus rekomendavo ilginti ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai. Anot jų, ilgesni mokslo metai – vienas iš svarbiausių veiksnių, gerinančių mokinių pasiekimus.
Švietimo ir mokslo ministerijos inf.