Už 38 tūkstančius visą mėnesį dirbusių šalies gyventojų darbdaviai sumokėjo papildomas socialinio draudimo įmokas, kad jie galėtų įgyti pilną stažą. Dar 37 tūkstančiai darbuotojų, kurie gruodį gavo atlyginimą, nesiekiantį minimalios mėnesinės algos (MMA), sausį uždirbo didesnes – MMA perkopusias – pajamas, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos.

Vienas mėnuo – dar ne pavasaris, todėl ilgalaikes išvadas daryti anksti. Tačiau šie skaičiai rodo, kad minimalių socialinio draudimo įmokų, vadinamųjų „grindų“, įvedimas duoda teigiamą efektą.

Žmonių, kurie neuždirba minimalios mėnesio algos ir neužsitikrina visų socialinių garantijų, skaičius sumažėjo, o toks ir yra „grindų“ tikslas“, – sakė „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.

„Sodros“ duomenimis, sausį gavusiųjų mažesnę nei minimalią algą buvo 131 tūkstantis. Iš jų minimalių socialinio draudimo įmokų reikalavimas buvo taikomas 73 tūkst. darbuotojų.

Darbdaviai iš viso primokėjo įmokų už 39 tūkstančius visą mėnesį dirbusių darbuotojų ir už 6 tūkst. ne visą mėnesį dirbusių žmonių. Tarp tų, už kuriuos sumokėtos priemokos, – 800 dirbančių užsieniečių. Vidutinė socialinio draudimo priemoka už vieną žmogų – šiek tiek daugiau nei 50 eurų.

To užtenka, kad žmogus turėtų tiek stažo, kiek mėnesių dirbo, o tai labai svarbu galvojant apie pensiją. Pernai 25 proc. asmenų, kuriems skirtos senatvės pensijos, neturėjo būtinojo stažo, o vidutinė jiems skirta pensija – 162 eurai. Tai perpus mažiau nei vidutinė pensija sukaupus būtinąjį stažą.

Sausį atleistų žmonių, kurie iki tol uždirbo itin mažą algą buvo maždaug 1,5 tūkst. daugiau negu prieš metus. Ir to padidėjimo priežastis galėtų būti naujasis reikalavimas. Tačiau reikėtų įvertinti, kad daugiau nei 40 proc. šių darbuotojų alga nesiekė ir 100 eurų. O tūkstančiai jų gavo 10, 20, 40 eurų siekiančią algą per mėnesį.

Pasak Julitos Varanauskienės, trumpalaikėje perspektyvoje galima numatyti ir daugiau galimų šio sprendimo pasekmių – ir teigiamų, ir neigiamų: „Galimos teigiamos pasekmės – tai, kad sumažėja nesąžiningos konkurencijos galimybės, kai apsukrūs darbdaviai ne visada teisėtais būdais išvengia ar sumažina socialinio draudimo įmokas ir taip sutaupo savo darbuotojų socialinių garantijų sąskaita; taip pat tai, kad padidėja bendras pajamų lygis.

Galimos neigiamos pasekmės – tai, kad dėl padidėjusių darbo sąnaudų darbdaviai gali atleisti mažai uždirbančius darbuotojus ar kaitalioti darbo sąlygas, darbuotojų veiklos formas, kad išvengtų prievolių”, – sakė J. Varanauskienė.

Anot jos, minimalios socialinio draudimo įmokos įvedimas – strateginis sprendimas, kurio pagrindinis tikslas – padėti mažas pajamas gaunantiems žmonėms įgyti teises į pensiją. Tikrieji šio sprendimo rezultatai turėtų pasireikšti po kelerių metų – į pensiją išeinančių žmonių, nesukaupusių būtinojo stažo, dalis turėtų pradėti mažėti.

„Suprantame, kad tai jautrus sprendimas ir situaciją nuolat stebime, analizuojame tendencijas. Neabejoju, kad prie šios temos šiemet dar sugrįšime vertindami uždirbančiųjų pajamas ir situaciją darbo rinkoje. Vieno mėnesio nepakanka įžvelgti tvarias tendencijas, tačiau ir preliminarūs vasario duomenys rodo, kad bendras atleidimų skaičius šiemet toks pat kaip ir pernai, o socialinio draudimo įmokų primokėta netgi šiek tiek daugiau nei sausį – darbdaviai prie naujų reikalavimų prisitaikė”, – teigė J. Varanauskienė.

„Sodros” inf.