Sausio 6 dieną Utenos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba gavo padėkos laišką iš vilnietės Kotrynos Miknevičiūtės, turinčios sodybą Utenos rajone, Užpalių seniūnijoje, Ilčiukų kaime. Gruodžio 31-os vakare, likus kelioms valandoms iki Naujųjų metų sutikimo, jos šeimą ištiko nelaimė – užsidegė sodyboje buvusi pirtis. Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos komandos budinčios pamainos ugniagesiams gelbėtojams, gesinusiems šį gaisrą, teko nelengva užduotis. „Blogiausia, kad prie gaisravietės buvo neįmanoma privažiuoti ir siurblius teko plukdyti valtimi,” – sakė šios valdybos viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas Olegas Kovalevskis.

Per Ilčiukų kaimą teka Šventosios upė. Kelias vienoje jos pusėje, o sodyba, kurioje kilo gaisras, – kitoje. Atvykę jos šeimininkai automobilį palieka ir į sodybą keliasi gumine valtimi. Gaisrą su kolegomis gesinęs skyrininkas Rolandas Nagurka, šį darbą dirbantis jau 25-erius metus, teigė, jog jis pirmą kartą pateko į tokią situaciją, kai iki gaisro vietos negalima privažiuoti automobiliu: „Gaisrinį siurblį ir įrangą perkėlėme šeimininkų valtimi. Laimei nebuvo vėjo ir kitiems pastatams grėsmė nekilo. Mums atvykus, pirtis degė atvira liepsna”.
Pasak šios valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus inspektoriaus Dainiaus Steiblio, gaisro priežastis – kaitinimo patalpoje netinkamai įrengta krosnis. „Pirtis užsidegė, nes šeimininkai perkaitino krosnį. Laukdami svečių, ją pradėjo kūrenti gruodžio 30-ą, kūreno ir visą 31-ą dieną, kol užsidegė siena,” – sakė D. Steiblys.
Padėkoje Kotryna Miknevičiūtė rašo: „Rašau norėdama padėkoti Jūsų komandai už pavyzdinį darbą ir nuoširdumą. Jūsų komanda gesino gaisrą mūsų sodyboje Ilčiukų kaime 2015 m. gruodžio 31d., likus kelioms valandoms iki Naujųjų metų šventės. Nors gaisrininkams ir teko keltis per upę gumine valtele ir buvo tikrai nemažai sunkumų, pirtis jiems atvažiavus jau buvo sudegusi beveik iki pamatų. Tačiau likome dėkingi tokiai pozityviai nusiteikusiai ir palaikančiai vyrų komandai, kurie dirbo nepaisant sunkiausių sąlygų. Šie vyrai tikrai pakėlė pasitikėjimą tokiomis institucijomis kaip jūsų ir galėtų būti puikus pavyzdys visoms didžiųjų Lietuvos miestų komandoms. Beje, ir vienintelis dalykas, kuo leido jiems atsidėkoti, buvo ačiū, bei jų generatoriaus pagalba išvirta arbata. Toks stiprus palaikymas iš jų pusės, atsakingas požiūris į darbą ir atsidavimas padėjo mums greičiau nusiraminti ir būti tikriems, jog darbas atliekamas tikrų profesionalų.”

Laikraščio „Utenos diena” ir Utenos APGV inf.