Utenos kultūrinio gyvenimo istorijoje yra žmonių, kurių darbai paliko ryškų pėdsaką. Dailininko scenografo, lėlių teatro įkūrėjo Raimundo Kunicko vardas neatsiejamas nuo Utenos kultūros centro lėlių teatro „Zuikis Puikis“. Su šio teatro spektakliais užaugo ne viena uteniškių karta, teatras pelnė aukščiausius Lietuvos mėgėjų teatrų įvertinimus ir tapo Utenos kultūros simboliu. Jo įkūrėjo pastangomis gimė ne vienas lėlių teatro stebuklas. Liepos 26 dieną 90 metų jubiliejų minėsiantis R. Kunickas džiaugiasi turiningu ir turtingu savo kūrybos keliu, kuriuo eidamas daug laiko paskyrė dailei, teatrui, vaikams. Jo gyvenimas – tai gyvas pasakojimas apie žmogų, kuris ne tik svajojo, bet ir savo rankomis kūrė pasaulį vaikams, atgaivindamas spalvas, formas ir personažus.

Kadaise laisvalaikiu mėgdavęs keliauti po svečias šalis, šiandien lėlių teatro „Zuikis Puikis“ įkūrėjas džiaugiasi ramiu gyvenimu su artimaisiais
(nuotraukoje su proanūkiu Benu)
Teatras buvo svarbi gyvenimo dalis
R. Kunickas užaugo gausioje septynių vaikų šeimoje. Net keturi jų pasirinko menininkų kelią – trys tapo muzikais, o vyriausiasis Raimundas savo gyvenimą paskyrė dailei ir teatrui. Prisimindamas nueitą gyvenimo kelią, jis sako, kad metai prabėgo nepastebimai. „Gyvenau, dirbau ir negalvojau, kas gyvenime svarbiausia“, – atviravo jubiliatas.
Iš Prienų į Uteną kartu su pirmąja žmona režisiere Adele atsikraustęs R. Kunickas pradėjo dirbti tuometiniuose Utenos kultūros namuose. Vėliau ilgus metus dirbo Utenos alaus kombinate dailininku. Meilė dailei ir pašaukimas kurti paskatino jį įgyvendinti svajonę. Taip gimė lėlių teatras „Zuikis Puikis“, kuriame R. Kunickas ne tik režisavo spektaklius, bet ir savo rankomis kūrė lėles, scenografiją bei dekoracijas.
1974-ųjų gruodį mažieji uteniškiai išvydo pirmąjį spektaklį – Z. Poprovskio „Katinėlis Motikas“. R. Kunickui teatras buvo svarbi gyvenimo dalis, jo sukurtos lėlės, scenografija žavėjo mažuosius žiūrovus. Vėliau jis pats režisavo spektaklius, prisidėjo prie kitų pastatymų kaip dailininkas scenografas. Jo darbai formavo savitą teatro braižą. 1978 metais Utenos kultūros namų lėlių teatrui buvo suteiktas liaudies teatro „Zuikis Puikis“ vardas. Tai buvo ne tik simbolinis įvertinimas – tai buvo aktyvaus kūrybinio gyvenimo, teatro istorijos pradžia. Teatras tapo ne tik Kunickų šeimos gyvenimo dalimi, bet ir vienu geriausių Lietuvoje. Per dešimtmečius šis teatras pelnė ne vieną reikšmingą apdovanojimą. 1999 metais „Zuikis Puikis“ tapo pirmuoju šalyje pripažintu geriausiu mėgėjų lėlių teatru suaugusiųjų kategorijoje ir buvo apdovanotas Lietuvos nacionalinio kultūros centro įsteigta aukščiausia šalies mėgėjų meno premija – „Aukso paukšte“. Teatro kolektyvas iki šiol vienija entuziastingus įvairių profesijų atstovus, aktyviai dalyvaujančius šalies kultūriniame gyvenime, bei yra sukūręs per 40 lėlių ir kaukių, daugybę spektaklių vaikams.

Meilė dailei ir pašaukimas kurti Raimundą Kunicką paskatino įgyvendinti svajonę – įkurti lėlių teatrą „Zuikis Puikis“
Tikras kūrėjas palieka pėdsaką ne tik dekoracijose
R. Kunicko sūnus Utenos kamerinio teatro režisierius Šarūnas Kunickas pasakojo, kad teatras jį lydėjo nuo pat kūdikystės. Augdamas tarp dekoracijų, lėlių ir repeticijų, jis taip pat pasirinko režisieriaus kelią, o šiandien tęsia teatro tradicijas Utenoje.
„Tėtis su mama savo laiku buvo ne tik režisieriai, bet ir pagrindiniai bei vieni geriausių renginių vedėjų Utenoje. Praktiškai nė vienas renginys neapsieidavo be jų iškalbos. Tėtis visada tapė, tai buvo jo hobis. Aš visuomet turėjau deramą pavyzdį, tėtis manęs nelaužė, tolerantiškai žiūrėjo į mano gyvenimo pasirinkimus“, – šiltais žodžiais apie savo tėvą kalbėjo sūnus Š. Kunickas.
Perdavęs „Zuikio Puikio“ vairą kitiems, R. Kunickas džiaugiasi, kad jo pradėtą darbą tęsė ir tebetęsia talentinga teatro aktorė ir kūrėja Janina Baldauskienė bei gausus teatro kolektyvas.
Didžiuojuosi, kad gyvenime turiu viską, ko man reikia.
Pasak artimųjų, R. Kunicko atsidavimas darbui įrodė, kad teatras prasideda nuo žmogaus vaizduotės, o tikras kūrėjas palieka pėdsaką ne tik dekoracijose, bet ir žmonių širdyse.
„Didžiuojuosi, kad gyvenime turiu viską, ko man reikia. Užauginau sūnų, kuris yra žinomas žmogus ir tęsia teatro tradicijas Utenoje. Turiu vieną anūką ir vieną proanūkį. Džiaugiuosi, kad viskas gyvenime pavyko taip, kaip norėjosi, kad dar turiu sveikatos…“ – sakė R. Kunickas.
Kadaise laisvalaikiu mėgdavęs keliauti po svečias šalis, šiandien lėlių teatro „Zuikis Puikis“ įkūrėjas džiaugiasi ramiu gyvenimo tempu – su antrąja žmona Vida, su kuria bendru keliu eina jau 36 metus, jie dažnai vyksta į sodybą Daugailių seniūnijoje, kur mėgaujasi poilsiu gamtos apsuptyje.

Tapyba visą gyvenimą buvo Raimundo Kunicko hobis
Vytauto Ridiko nuotr.














































































