Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistai siekia atkreipti visuomenės dėmesį į ŽIV ir AIDS ligų keliamą pavojų, nes šiemet Utenos apskrityje padaugėjo sergančiųjų ŽIV ir AIDS ir lytiškai plintančiomis ligomis.
Gruodžio pirmąją minėsime pasaulinę kovos su AIDS diena. Nuo 1981-ųjų, kai buvo užregistruotas pirmas šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti. Tačiau mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imunodeficito virusu) ir taip prailginti gyvenimą.
„Per pastaruosius kelis ligos dešimtmečius pavyko visiškai pakeisti ŽIV infekuotų asmenų gyvenimą. Tai įvyko todėl, kad buvo sukurti tokie gydymo metodai dėl kurių ŽIV diagnozė, anksčiau skambėjusi kaip mirties nuosprendis, šiandien skamba kaip lėtinės, nors vis dar neišgydomos, tačiau gerai kontroliuojamos ligos, su kuria galima gyventi pilnavertį gyvenimą, diagnozė”, – teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius profesorius Saulius Čaplinskas.
Pirmasis ŽIV užsikrėtęs žmogus Lietuvoje buvo jūreivis iš Klaipėdos, 1989 metais gydytas Kauno klinikose. Pirmasis ŽIV atvejis Utenos apskrityje nustatytas 2003 metais.
Per 2016 metų I-III ketvirtį Utenos apskrityje nustatyti 9 ŽIV užsikrėtę asmenys (Utenoje – 2, Ignalinoje – 3, Zarasuose – 4). 2015 metais per tą patį laikotarpį ŽIV buvo nustatytas tik 2 asmenims.
Sukurti vaizdiniai ir žinių stoka apie lytiškai plintančias infekcijas įvairaus amžiaus žmonėms sukuria nereikalingą nerimą ir baimę. Šiuolaikinės diagnostinės galimybės išplėtė šių infekcijų sąrašą ir galimybes jas gydyti. Labiausiai paplitusios lytiškai plintančios infekcijos (LPI) priklauso ligų grupei, apie kurias žmonės mieliau nutyli arba kalba pašnibždomis.
Anksčiau šios ligos, dažniausiai sifilis ir gonorėja, buvo vadinamos venerinėmis ligomis ir laikomos „negarbingomis”, liudijančiomis amoralų gyvenimą. Šių dienų visuomenėje seksas laikomas normalaus gyvenimo dalimi.
Lytiniu keliu plintančias ligas gali lydėti ne tik bakterinės infekcijos (sifilis, gonorėja, chlamidinė infekcija, Mycoplasma genitalium infekcija, tropiniuose kraštuose tykančios infekcijos, tokios kaip minkštasis šankeris, donovanozė), bet ir virusinės infekcijos (žmogaus papilomos viruso infekcija, herpetinė lyties takų infekcija, hepatitas B, hepatitas C, ŽIV infekcija).
Kasmet pasaulyje lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrečia daugiau kaip 250 milijonų žmonių. LPI yra laikomos labiausiai paplitusiomis iš visų užkrečiamųjų ligų. Lytiškai plintančios infekcijos perduodamos visų (vaginalinių, analinių, oralinių) lytinių santykių metu. Yra žinoma, kad vieni lytiniai santykiai, pavyzdžiui, analiniai, yra rizikingesni perduoti infekcijas, kurių sukėlėjų didžiausia koncentracija cirkuliuoja kraujyje (hepatitas B, hepatitas C, ŽIV, sifilis). Žmogaus papilomos viruso sukelta infekcija – lyties takų karpomis, herpetine lyties takų infekcija galima užsikrėsti net ir intymiai glaustantis.
2016 metais per 9 mėnesius Utenos apskrityje sifiliu sirgo 5 žmonės ( 2015 metais – 6), gonokokine infekcija užsikrėtė 4 asmenys (2015 metais tik vienas asmuo).
Dainius RAŠIMAS, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Utenos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas