Lengvesni ir sunkesni klausimai
Yra klausimų, kuriuos šeimose aptariame lengvai. Kur keliausime vasarą? Ką veiksime per šventes? Kam kada nors atiteks šeimos daiktai? Kur laikomi svarbūs dokumentai? Tačiau yra vienas pokalbis, kurį dažnai atidedame: kaip norėčiau, kad su manimi būtų atsisveikinta? Kremavimas ar tradicinis laidojimas? Šeimos kapavietė ar kita amžinojo poilsio vieta? Religinė ceremonija ar kitoks atsisveikinimas? Didesnis žmonių ratas ar tik patys artimiausi? Gal yra muzika, nuotrauka ar kita detalė, kuri žmogui būtų svarbi? Atrodo, kad kalbėdami apie tai tarsi priartiname mirtį. Todėl tylime. O kai žmogaus nebelieka, atsakymus tenka surasti jo šeimai.
„O kaip jis būtų norėjęs?“
Krematoriumo „Amenus“ vadovas Žilvinas Tumosa sako, kad netekties akimirką artimiesiems tenka ne tik išgyventi skausmą, bet ir per labai trumpą laiką priimti daug praktinių sprendimų „Kai žmogus savo norą yra pasakęs, šeimai daug paprasčiau. Artimiesiems nebereikia tarpusavyje spėlioti, ką jis būtų pasirinkęs. Sunkiau tada, kai vienas mano viena, kitas – kita, o paklausti jau nebėra ko“, – sako Ž. Tumosa. Pasak jo, tam nebūtinai reikia oficialaus plano ar iš anksto suplanuotų laidotuvių. Kartais pakanka paprasto pokalbio šeimoje – aiškiai pasakyti, kas žmogui svarbu, o ko jis nenorėtų.
Kremuoti ar laidoti tradiciškai?
Tai vienas iš sprendimų, su kuriais susiduria šeima po artimojo mirties. Jis tampa gerokai paprastesnis, jeigu žmogus dar būdamas gyvas yra aiškiai išsakęs savo norą. „Pasitaiko, kad atvykę artimieji iš karto pasako: mama ar tėtis buvo aiškiai išsakę norą būti kremuoti. Tuomet šeimai nereikia spręsti už žmogų – ji gali gerbti jo valią“, – pasakoja krematoriumo „Amenus“ vadovas. Tačiau lygiai taip pat svarbu gerbti žmogų, kuris norėjo tradicinio laidojimo. Esmė nėra pasirinkti vieną „teisingą“ būdą. Esmė – kiek įmanoma žinoti paties žmogaus valią ir jos paisyti.
Kai artimiesiems nereikia spėlioti
Prieš organizuojant laidotuves šeimai tenka apsispręsti dėl daugybės dalykų: kur vyks atsisveikinimas, kokia bus ceremonijos eiga, ką informuoti, kokių tradicijų laikytis. Net ir nedideli sprendimai tuo metu gali kelti įtampą, jei artimieji nežino, ko žmogus būtų pageidavęs. „Amenus“ vadovas pastebi, kad aiškiai išsakytas pageidavimas padeda šeimai susitarti: užuot ginčijęsi dėl galimų pasirinkimų, artimieji gali susitelkti į organizacinius klausimus. Kartais užtenka žinoti kelias konkrečias detales: ar žmogus norėtų religinės ceremonijos, ar jam svarbi šeimos kapavietė, kam reikėtų pranešti apie netektį. Tokie atsakymai padeda išvengti nesusipratimų tarp artimųjų. „Kai šeima iš anksto žino bent svarbiausius pageidavimus, sprendimai tampa aiškesni. Tuomet mažiau vietos lieka abejonėms, ar pasirinkome taip, kaip žmogus norėjo“, – sako Ž. Tumosa.
Apie mirtį kalbėti – nereiškia jos laukti
Gal čia ir slypi didžiausias mūsų vidinis barjeras. Kartais atrodo, kad žmogus, kalbantis apie savo mirtį ar laidotuves, yra pernelyg niūrus. Tačiau į tokį pokalbį galima pažvelgti visai kitaip. Pasakyti savo norus – tai ne ruoštis mirti. Tai gali būti būdas pasirūpinti tais, kurie liks. „Kai šeima žino žmogaus valią, jai lieka vienu rūpesčiu mažiau. Netekties akimirką, kai ir taip sunku susikaupti, tai yra svarbu“, – sako Ž. Tumosa.
Pokalbis, kuriam nereikia ypatingos progos
Vėlinės primena, kad šeimose yra temų, kurias vis atidedame. Viena jų – asmeniniai pageidavimai dėl atsisveikinimo ir laidojimo. Tokio pokalbio nebūtina pradėti iškilmingai. Galima tiesiog paklausti, ar artimasis kada nors pagalvojo apie kremavimą, tradicinį laidojimą ar jam svarbias šeimos tradicijas. Svarbiausia išklausyti atsakymą, net jei jis skiriasi nuo mūsų pačių įsivaizdavimo. Naudinga pasikalbėti ir apie praktinius dalykus: kur laikomi svarbūs dokumentai, su kuo pirmiausia reikėtų susisiekti, ar yra pageidavimų, apie kuriuos žino tik vienas šeimos narys. Iš anksto išgirsta žmogaus valia neišsklaido netekties skausmo. Tačiau ji gali padėti artimiesiems sudėtingą dieną priimti sprendimus ne spėliojant, o žinant, kas jam buvo svarbu.
Penki klausimai, kuriuos verta aptarti su artimaisiais
|
1. Ar norėčiau būti kremuotas, ar palaidotas tradiciškai? 2. Kur norėčiau, kad būtų mano amžinojo poilsio vieta? 3. Ar man svarbi religinė ceremonija? 4. Norėčiau didesnio atsisveikinimo ar tik artimiausių žmonių rato? 5. Ar yra muzika, nuotrauka, žodžiai ar kita detalė, kurią norėčiau įtraukti į atsisveikinimą? |
Šie klausimai nėra instrukcija, kaip suplanuoti savo laidotuves. Jie veikiau padeda artimiesiems suprasti žmogaus vertybes ir jo norus, kad netekties metu kuo mažiau sprendimų tektų priimti spėliojant.
