Rita
Manau, kad žmonės ruošiasi X dienai. Aš pati esu išklausiusi kursus darbe, kaip susidėti išgyveno kuprinę, kaip užsidėti turniketą. Ir politikos temų truputuką buvo. Kursai davė naudingų žinių. Jeigu ilgiau prisiminsiu viską, ką sužinojau, tai bus gerai. Sodyba yra, bet ką mes darytume karo atveju, tai aš nežinau. Būtų, kaip būtų. Kažkaip vis pagalvoju, dokumentai vienoje papkėje sudėti, kad juos greitai galima būtų pasiimti. Dokumentai turi būti spintoje prie durų, kad tu prabėgdamas juos greitai pasiimtum. Konservų yra – vyras medžiotojas. Kuprinių turime bent kelias, bet jos nesudėtos. Dar nesiruošiame, nereikia laukti tokių dalykų. Kai tik prasidėjo karas Ukrainoje, tai kalbėjome su vaikais. Jie tuo metu gyveno Danijoje, o dabar yra grįžę į Lietuvą. Ten yra likęs nekilnojamasis turtas, kur būtų galimybė mūsų šeimai apsigyventi.
Valdemaras
Ruošiamės. Tėviškėje, Lėlių kaime, turime savo rūsį, išėjimas yra. Tai būtų slėptuvė, kurioje galima būtų slėptis nuo dronų. Maisto atsargų turime pasirūpinę, patys pasidarėme konservų, vandens turime ir net alaus (šypsojosi). Dokumentai yra sudėti metalinėje dėžutėje. Ruoštis pradėjome tada, kai dronai ėmė skraidyti į Lietuvą. Mūsų slėptuvėje tilptų kokie penki žmonės, patys artimiausi. Kaimynai jau nelabai tilptų. Situacija domimės žiūrėdami televiziją ir klausydami radiją. Tokia informacija jau šiek tiek nusibodo, bet geresnės šiuo metu nėra.
Karolis
Esu šaulys. Pasiruošimas galimam pavojui, treniruotės ir yra šaulystės pagrindas. Šauliu tapau neseniai, mažiau nei prieš metus. Įstoti į Šaulių sąjungą paskatino geopolitiniai įvykiai, grėsmė. Tikėkimės, kad nieko nebus, tačiau turime būti pasiruošę apginti ne tik save, bet ir tėvynę. Žmonėms reikėtų išmokti atskirti informaciją. Reikia pasitikėti valstybinėmis, krašto apsaugos institucijomis, oficialių šaltinių teikiama informacija, o ne tviteryje skelbiama. Esame pasiruošę: yra sukrauta kuprinė, paruošta slėptuvė nuosavo namo rūsyje, šiek tiek maisto. Man išgyvenimo kuprinės neprireiktų – aš eičiau su šauliais į veiksmą. Kuprinė būtų reikalinga mano šeimai. Esame aptarę su šeima, kaip elgtumėmės pavojaus atveju. Manau, kad šeimą išvežčiau į kaimą. Miestas vis tiek yra didesnė rizikos zona. Tą patį patarčiau ir kitiems – slėptis toliau nuo miestų.
Bronė
Aš niekur nesievakuosiu – 81 metai. Dirbdama Kauno namų statybos kombinate sužinojau, kad vonios ir tualeto sienos yra labai storos ir gerai apsaugotos. Jose nėra langų, todėl tos sienos yra tvirčiausios. Mano butas pirmame aukšte, tai eičiau į vonią. Dabar gyvenu Anykščiuose, prie Jono Biliūno gimnazijos, kur yra priedanga. Taip pat ir ligoninės priedanga netoli. Į telefoną sulaukusi pranešimo apie pavojų įsijungčiau radiją. Prieš dvejus metus buvau prisipirkusi konservų, kai čia labai pradėjo raginti, bet jų jau beveik nebeliko. Reikės atnaujinti atsargas – konservų, kruopų nusipirkti. Situacija domiuosi, bet evakuotis nesiruošiu – niekas niekur nelaukia. Bus taip, kaip bus. Bet jeigu dabar Ukraina pralaimės, aš nežinau, ar tokia nusistekenusi Rusija dar kur nors toliau puls. Norėčiau, kad jai nebeužtektų jėgų. Aš kas mėnesį remiu Ukrainą 50 eurų tam, kad karas neateitų iki čia. Bet žmonės to labai nesupranta, aš kredito unijoje klausiau, ar dar kas nors perveda pinigų Ukrainai. Sakė, kad niekas. Aš geriau paskirsiu pinigų, kad mane galėtų ramiai palaidoti, o ne į kokią duobę paskui užkastų ar ką ten. Dabar kai pasižiūri, kiek išnaikino tas bjaurybė…
Lidija
Esu pasiruošusi – maisto turiu. Mėsos konservų daug pasiruošiau, aliejaus, kruopų. Visko pusei metų į priekį užteks. Aš kaime turiu sodybą vienkiemyje. Manau, kad čia yra saugiau. Baimės nejaučiu, bet visada gyvenime mėgstu turėti maisto atsargų, auginu įvairias daržoves, tik sveikata nelabai stipri, bet ką padarysi.
Ugnė
Geriau ta diena neateitų… Gal slėptis eičiau į vonią tarp keturių sienų. Girdėjau apie tai, kad reikia turėti išgyvenimo kuprinę, jau vienu metu buvau pradėjusi ruoštis, vos ne pirkti iš Kinijos kuprinę, palapinę. Tai buvo maždaug prieš pusmetį. Bet kažkaip nuramino tėtė, sako: karo nebus, neprisigalvok čia nesąmonių. Mano tėtis labai domisi situacija, jam patinka istorija. Aš per daug nesigilinu į šią temą, tokiomis temomis nelabai norisi kalbėtis. Tikiuosi, kad pavojaus nebus ir kuprinių, maisto atsargų neprireiks.
Dalia
Esame nusiteikę bėgti iš šalies, jeigu tik kažką iš anksto sužinosime. Sako, Ukrainoje jie žinojo, kad 24 dieną bus puolimas, tai kas norėjo, tas pabėgo į Europą. Ir mes taip planuojame. Giminaičių užsienyje, pas kuriuos galėtume vykti, neturime. Mes X dienai ruošiamės finansiškai – taupome pinigus išvykimui. Vaikų ramybė ir saugumas man yra svarbiausia. Šeimoje neaptarinėjame galimų scenarijų, vis dar tikimės, kad prireikus mus apgins NATO. Manau, kad patikima informacijos sklaidos priemonė yra LRT.
Šią gyventojų apklausą „Utenos diena“ vykdė praėjusią savaitę, dar prieš sekmadienio įvykį, kai į Lietuvos oro erdvę įskrido dronas. Sekmadienio rytą Lietuvos kariuomenės radarai užfiksavo iš Lenkijos teritorijos į šiaurę judėjusį neatpažintą objektą. Reaguojant į galimą oro erdvės pažeidimą, apie 6 val. ryto buvo pradėta operacija ir aktyvuota NATO oro policijos misija. Naikintuvai pakilo objektui atpažinti, tačiau dėl rūko ir debesuotumo pilotams nepavyko užmegzti vizualinio kontakto. Lietuvos kariuomenės duomenimis, vėliau objekto žyma dingo iš radarų, o NATO naikintuvai grįžo į Šiaulių aviacijos bazę. Preliminariais vertinimais, Juodžionių kaime, Pasvalio rajone, rastos galimos drono nuolaužos. Lietuvos kariuomenė pranešė, kad į vietą, kur dingo objekto signalas, atvyko kariai antžeminei apžiūrai. Sekmadienio rytą Panevėžio, Šiaulių ir Kauno apskrityse buvo paskelbtas oro pavojus. Vėliau jis atšauktas, gyventojams leista grįžti prie įprastos veiklos.
Kalbintų žmonių nuomonė yra subjektyvi ir nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Lt72.lt nuotr.