„Svarbiausias tikslas – kad žmogaus finansinė padėtis netaptų priežastimi, dėl kurios jis negali dalyvauti modernizacijoje. Pažeidžiamam gyventojui sumažinama jo paties mokama investicijos dalis, o atnaujinus namą mažėja energijos poreikis ir išlaidos šildymui“, – teigia Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) direktoriaus pavaduotoja programų vystymui Jūratė Lepardinienė.
Pagal kokius kriterijus bus diferencijuojama parama?
Viena svarbiausių naujojo finansavimo modelio ypatybių – nors daugiabutis bus modernizuojamas kaip vienas projektas, paramos dydis bus siejamas ir su konkretaus buto savininko statusu. Pažeidžiamiems namų ūkiams jis priklausys nuo namo šildymo būdo.
Pažeidžiamiems namų ūkiams iškastiniu kuru šildomuose daugiabučiuose bus kompensuojama 80 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų. Toks pat paramos intensyvumas bus taikomas ir tuomet, kai centralizuotai tiekiama šiluma gaminama mažesnės kaip 20 MW galios iškastinio kuro katilinėje, neturinčioje technologinės galimybės naudoti neiškastinį kurą. Neiškastiniu kuru šildomuose daugiabučiuose parama sieks 50 proc.
Abiem atvejais taip pat bus kompensuojama 100 proc. pažeidžiamiems namų ūkiams tenkančių techninės pagalbos išlaidų.
Kitiems to paties daugiabučio gyventojams paramos dydis priklausys nuo savivaldybės, kurioje yra daugiabutis. Pagal Savivaldybių paramos renovacijai indeksą (SPRI) savivaldybės suskirstytos į tris grupes, kurioms numatyta 15, 20 arba 25 proc. bazinė parama. Pasirinkus papildomai skatinamus daugiabučių atnaujinimo sprendimus – šilumos punkto bei vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą, savivaldybės patvirtintų architektūros kokybės gairių taikymą ar skydinę renovaciją, naudojant gamykloje pagamintus elementus, – parama galės padidėti iki 40 proc.
„Taigi tame pačiame name atskiriems gyventojams gali būti taikomas skirtingas paramos intensyvumas ir finansavimo šaltiniai, tačiau pats modernizacijos projektas išliks bendras visam daugiabučiui. Sprendimą dėl namo atnaujinimo, kaip ir dabar, priims butų ir kitų patalpų savininkai, o paraišką APVA pateiks projekto administratorius“, – aiškina J. Lepardienė.
Kiek sumažėtų gyventojui tenkanti investicijos dalis?
Tam, kad būtų aiškiau, ką didesnė parama reiškia praktiškai, J. Lepardinienė pateikia orientacinį pavyzdį: „Jei 50 kv. m butui tenkanti tinkamų finansuoti energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų suma siektų apie 7 191 eurą, iškastiniu kuru šildomame daugiabutyje, taikant 80 proc. paramą, gyventojui tenkanti investicijos dalis sudarytų apie 1 438 eurus. Neiškastiniu kuru šildomame name, kur parama siektų 50 proc., ši dalis sudarytų apie 3 596 eurus. Konkreti suma priklausys nuo buto ploto, pasirinktų modernizacijos priemonių ir tinkamų finansuoti išlaidų.“
Kaip bus tikrinama teisė gauti didesnę paramą?
Siekiant, kad pažeidžiamiems namų ūkiams būtų kuo paprasčiau pasinaudoti didesne parama, papildomų dokumentų, įrodančių teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, rinkti nereikės. Reikalingą informaciją APVA specialistai patikrins Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje.
Patikrinimas bus atliekamas prieš sudarant valstybės paramos sutartį ir dar kartą gavus prašymą išmokėti paramą už įgyvendintas energinį efektyvumą didinančias priemones.
Dar prieš pateikiant paraišką gyventojai galės pasitikslinti, ar gali pretenduoti į didesnę paramą, kreipdamiesi į APVA konsultacijų centrus, veikiančius 10 Lietuvos regionų. Juose dirbantys specialistai pažeidžiamų namų ūkių atstovams padės įvertinti namo atnaujinimo privalumus, išsklaidyti abejones, aiškiai ir suprantamai pateiks informaciją apie daugiabučių modernizavimą, atsakys į kilusius klausimus.
Naujas kvietimas planuojamas artimiausiu metu
Modernizacijos darbams finansuoti gyventojai galės pasinaudoti lengvatine paskola iki 20 metų. Pirmuosius penkerius metus bus taikoma 3 proc. metinė palūkanų norma. Įgyvendinus projektą, išmokėta valstybės parama sumažins pagrindinę paskolos sumą, todėl gyventojams reikės grąžinti tik likusią dalį.
Naują daugiabučių modernizavimo kvietimą planuojama skelbti artimiausiu metu. Numatoma finansuoti apie 640 projektų, apimančių daugiau kaip 21 tūkst. namų ūkių. Beveik 8 tūkst. jų priskiriami pažeidžiamiems namų ūkiams. Tam skirta 259 mln. eurų. Atnaujintuose namuose turės būti pasiekta ne žemesnė kaip B energinio naudingumo klasė, o šiluminės energijos sąnaudos sumažintos ne mažiau kaip 40 proc.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
