Rugsėjo pradžioje prasidėsiantis vienas iškiliausių regiono kultūrinių renginių – XXIX Aukštaitijos vargonų muzikos festivalis – suburs ryškius šalies atlikėjus ir, žinoma, klausytojus, kurie neabejingi sakralumui ir muzikos didingumui. Apie šių renginių svarbą, asmeninį indėlį bei iššūkius kalbėjomės su vargonininke, pedagoge, Aukštaitijos vargonų muzikos festivalio direktore ir meno vadove, Utenos krašto garbės piliete Zita Lukošiūniene.

Kokią vietą festivaliai užima Aukštaitijos kultūriniame gyvenime?

Aukštaitijos vargonų muzikos festivalis yra žinomas ne vien tik Aukštaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje. Man atrodo, kad tai seniausias vargonų festivalis šalyje. Laikui bėgant tų festivalių atsirado ir daugiau: Anykščiai, Rokiškis, Molėtai irgi turi savo. Tačiau kad festivalis vyktų 29-ą kartą, neteko girdėti.

Nuo 1997 metų mano organizuojamas festivalis vyksta be jokių pertraukų. Ir nesvarbu, kad buvo krizinių ar pandeminių metų.

O Jūsų gyvenime?

Aš turiu du vaikus, o festivalis yra lyg trečias mano vaikas, neleidžiantis nė minutės atsikvėpti. Tai reikalauja daug rūpesčio, mąstymo, laiko. Juk ir tie atlikėjai neatsiranda iš niekur: kažkur tenka vykti, skambinti, susitikti, derintis.

Kada pradedate rengtis šiai visą mėnesį trunkančiai vargonų muzikos šventei?

Vieną užbaigus, jau tenka mąstyti apie kitą. Vos pasibaigus šiam festivaliui, maždaug po savaitės jau privalėsiu parengti projektą kitiems metams. Tai kelia nemažai streso ir atneša daug įsipareigojimų.

Esu sau davusi žodį, kad kiekvienais metais koncertas Sudeikiuose tikrai įvyks, nes čia praleidau didžiąją savo gyvenimo dalį (Z. Lukošiūnienė yra Sudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčios vargonininkė – aut. past.). Į amžinybę išėjęs kunigas Povilas Klezys buvo meniškos sielos žmogus, tad visuomet palaikė idėją festivalio koncertus rengti Sudeikių bažnyčioje, kur ir tapo gražia tradicija visa tai tęsti kiekvienais metais. Šią idėją palaiko ir šiuo metu parapiją administruojantis kunigas Saulius Kalvaitis.

Šiųmetis festivalis yra skirtas M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Kaip jame atsispindės šios iškilios asmenybės kūryba?

Kaip atsispindės – pamatysime koncertų metu. Galiu pasakyti tik tiek, kad kasmet vykstantys festivaliai būna proginiai ir kažkam dedikuoti. Prieš porą metų festivalis buvo skirtas Utenos krašto dvasininkams ir vargonininkams, o pernai – prof. Leopoldui Digriui, kuris šventė 90-ąjį savo jubiliejų. Deja, sausio mėnesį šis garbus Maestro iškeliavo į amžinybę.

Šiemet koncertai bus dedikuoti kompozitoriui M. K. Čiurlioniui. Man Čiurlionis – ne tik garsi asmenybė. Tai svarbus žmogus ir mano pedagoginėje veikloje. Turiu tokią nuostatą: kad Utenos meno mokyklą, kurioje aš dirbu mokytoja, baigiantis mokinys programoje atliktų Čiurlionio kūrinį. Jeigu mes negrosime šio kompozitoriaus, taip pat Juozo Naujalio ar Balio Dvariono kūrinių, kas juos gros – japonai ar korėjiečiai?

Žinoma, šiųmetėje festivalio programoje neskambės vien Čiurlionio kūriniai, tačiau jų tikrai bus. Festivalio atidarymo proga Utenoje vyks įspūdingas koncertas – pirmąkart svečiuosis Šiaulių miesto simfoninis orkestras „Camerata Solaris“, vadovaujamas maestro Vilhelmo Čepinskio, kuris patenka į geriausių pasaulio smuikininkų šimtuką. Uždarymo metu Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje festivalio ambasadorė vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur koncertą užbaigs Čiurlionio kūriniu. Kituose koncertuose atlikėjai irgi įterps vieną kitą šio kompozitoriaus kūrinį.

Trumpai apžvelgdama šiųmetį festivalį paminėkite ir įdomesnių detalių: kokios naujovės laukia žiūrovų?

Šiemet laukia tikrai daug naujų atlikėjų. Koncertai Utenoje yra savotiška dovana uteniškiams. Mane nuolat kamuoja mintis, ką čia nauja mūsų miestui pasiūlyti. Atrodo, ir vieni, ir kiti atlikėjai jau buvo pakviesti.

Pirmą kartą festivalyje dalyvaus Seilių šeima – Sudeikiuose įspūdingą koncertą surengs Edmundas Seilius ir jo žmona Kristina Zmailaitė kartu su dukromis Elžbieta bei Barbora. Besišnekučiuojant su Edmundu jis išreiškė norą dalyvauti kartu su savo šeima. Labai nudžiugau ir pasižadėjau jiems pati pagroti – tai man bus savotiškas iššūkis.

Gyvenime yra toks devizas: geriau neturėk 100 eurų, bet turėk 100 draugų. Esu apsupta plataus rato muzikantų. Mane daug kas pažįsta, daug kas žino, ką aš veikiu. E. Seilius jau anksčiau yra man parašęs laišką, kuriame pagyrė, kad mano organizuojamas festivalis gražiai skamba po visą Lietuvą.

Šiltai ir maloniai bendrauju su aktore Virginija Kochanskyte, kurios prieš daugelį metų net nepažinojau. Pamenu, pakviečiau koncertuoti į Sudeikius – nuo tada ji tapo festivalio ambasadore ir tikrąja mano sese. Ji tradiciškai visuomet atidaro ir užbaigia vargonų festivalį.

Šiųmetė naujovė – Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokinių ir mokytojų koncertas, vyksiantis Utenos dvare – Tarptautinės mokytojų dienos proga į jį bus pakviesti mūsų rajono pedagogai. Aš prisidėjau prie koncertinės erdvės kūrimo, nes atrodė, jog Utenos švietimo centre, be modernių laboratorijų ir puikiai sukurtų erdvių, kažko trūko. Kalbėdama su šio centro vadove Vitalija Bujanauskiene išsakiau savo nuomonę, kad dvarai neatsiejami nuo muzikos, meno, aukštos kultūros renginių. Ir ji tam entuziastingai pritarė.

Plataus masto renginys nuskambės ne tik po Utenos maldos namų skliautais – persikels ir į Zarasus, Visaginą. Kodėl pasirinkote šiuos miestus?

Kažkada festivalis skambėjo dar plačiau – apimdavo ir Anykščius, ir Rokiškį, ir Vilnių ar net Biržus. Kai Utena šventė jubiliejinius metus, anuomečio mero pageidavimu festivalis suskambo tik Utenos rajone. Paskui dar kelerius metus festivalis vyko mūsų rajone, tačiau norėjosi, kad jis sklistų plačiau. Pernai koncertai vyko Zarasų, Ignalinos rajonuose ir Visagine. Šiemet nuaidės Zarasuose, Visagine, taip pat ir Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje.

Ko tikitės iš žiūrovų?

Klausytojus mes jau esame užsiauginę. Dirbti reikia ilgus metus – dešimtmečius. Tikiuosi, kad ir šiemet festivalis labai gražiai praeis. Taip pat tikiuosi, kad bus gražūs orai. Rengiant festivalius ar organizuojant šventes reikia turėti blatą prie Dievo: aš jį turiu (juokėsi) ir man kasmet jis pamėtėja gražius bei saulėtus orus.

Tikiuosi, kad bus daug gražios muzikos ir žmonių, kurie iš koncertų išeis laimingi, patenkinti. Esu įsitikinusi, kad tokie koncertai turtina žiūrovus ir jiems suteikia harmonijos gyvenime.

Zitos Lukošiūnienės asm. archyvo nuotr.