Balandžio viduryje šalies profesinės mokyklos tradiciškai kvietė į atvirų durų dienas. Profesijas pristatęs Utenos regioninis profesinio mokymo centras (toliau – Utenos RPMC) šiemet sulaukė itin didelio susidomėjimo. Gausus būrys Utenos rajono progimnazijų mokinių turėjo galimybę geriau susipažinti su mokymo programomis, susitikti su mokytojais ir verslo atstovais bei būsimais darbdaviais, stebėti meistriškumo konkursus, aplankyti klases ir „pačiupinėti“ sudominusias profesijas.

Paklausūs ir slaugytojai, ir suvirintojai

Stojantieji į Utenos RPMC gali rinktis iš keliolikos profesijų, o artimiausiu metu, atliepdamas verslo ir darbo rinkos poreikius, mokymo centras pasiūlys dar kelias naujoves. Baigusieji 10 klasių Utenos RPMC gali mokytis virėjo, transporto priemonių remontininko, apdailininko bei kompiuterinio projektavimo operatoriaus amato. Po 12 klasių, be jau minėtų profesijų, mokiniai galės rinktis ir siuvėjo, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, masažuotojo, slaugytojo padėjėjo, individualios priežiūros darbuotojo, maisto pramonės darbuotojo, konditerio, suvirintojo bei apskaitininko specialybes. Nuošalyje nelieka ir neturintys pagrindinio išsilavinimo, per trejus metus jie gali įgyti virėjo, o per vienus – duonos ir pyrago kepinių kepėjo profesinių žinių. Pasak Utenos RPMC direktorės Loretos Baltuškienės, profesijų pasiūla formuojama atsižvelgiant į regiono darbo rinkos poreikius. „Stengiamės kasmet pasiūlyti bent vieną naują profesiją. Pernai pradėjome ruošti slaugytojo padėjėjus. Jų paklausa tokia, jog pirmos laidos absolventai juokais ragino greičiau spausdinti diplomus, kad galėtų sudaryti darbo sutartis“, – pasakojo direktorė. Slaugytojų reikia ne tik ligoninėms. Iš kitų siūlomų itin paklausios buvo ir apskaitininko, individualios priežiūros darbuotojo profesijos, nesunkiai darbą susiranda kvalifikuoti virėjai, graibstomi suvirintojai.

Iš karto po mokslų įsidarbina beveik 80 proc. baigusiųjų Utenos RPMC, dalis tęsia mokslus.

Papildoma profesija atveria galimybes

Nemažai uteniškių ir aplinkinių rajonų gyventojų, panorusių įgyti papildomą specialybę, ateina persikvalifikuoti. Siuvėja, scenoje demonstravusi savo sukurtą modelį – ūkininkė, kuriai namų ruoša ir ūkis nesutrukdo kasdien atvykti į mokyklą, kad mokytųsi siūti. Nemažai pavyzdžių, kai keliolika metų dirbę vieną darbą žmonės nusprendžia nerti į visiškai naują sritį. Dalis panorusiųjų įgyti papildomą profesiją mokosi savo lėšomis. Naujas amatas tampa įdomiu hobiu arba verslu. Šiuo metu vyksta siuvėjų konstruktorių mokymai, masažuotojų kursai, rudenį planuojama pasiūlyti konditerių kursus. Pasak L. Baltuškienės, dabar labai populiarios tos paslaugos, kurias išmokęs žmogus gali panaudoti individualioje veikloje.

Direktorė vardijo pavyzdžius, kai buvusios mokinės atsidarė kepyklėlę, kepa tortus ir sėkmingai prekiauja, kita mokinė atsidarė siuvimo įmonę, buvę Utenos RPMC mokiniai steigia mažąsias bendrijas, atlieka apdailos darbus. Sėkmės istorijų per daugiau nei keturis dešimtmečius nuo įstaigos įsikūrimo galima suskaičiuoti labai daug. „Mūsų mokiniai sėkmingai steigia verslus, darbo vietas sau ir kitiems, kuria pridėtinę vertę Utenos rajone“, – pastebi pašnekovė.

Pameistrystės nauda

Utenos RPMC direktorė džiaugėsi, kad labai daug verslo atstovų šį mokymo centrą mato kaip socialinį partnerį ir naudojasi galimybe užsiauginti būsimus darbuotojus populiarinant pameistrystės mokymo formą. Ją renkasi 25 proc. besimokančiųjų. Mokinys dar besimokydamas mokykloje įsidarbina įmonėje pagal pameistrystės darbo sutartį. Praktinis mokymas vyksta realioje darbo vietoje, o teorija – mokymo centre. „Pameistrystės programa leidžia jaunam žmogui lengviau realizuoti save ir suprasti, ar tinkamą kelią pasirinko“, – sakė vadovė.

UAB „K.T.S. Production“ – viena iš įmonių, kurioje mokiniai mokosi pagal pameistrystės programą. Įmonės direktorius Dovydas Laurenčikas ir gamybos vadovas Kęstutis Zabulionis pasakojo, kad praktines žinias pas juos gilina suvirintojai ir transportininkai. Šiuo metu yra keturi pameistriai, o vienas jaunuolis jau įsidarbino. „Praktika ir teorija skiriasi, verslas turi savo standartus“, – pabrėžė darbdaviai. Utenos pramonei vis dar trūksta suvirintojų. „Mes viena iš mažesnių įmonių, kuri užsiima metalo darbais, ir tą jaučiame“, – sakė D. Laurenčikas. Įmonės vadovas pastebi, kad jauno žmogaus pritraukimas dirbti priklauso ne tik nuo atlyginimo, apie 30–40 proc. įtakos pasirinkimui sudaro darbo sąlygos. Motyvacijos mokytis ir dirbti stoka – šių dienų rykštė. Darbdavių atstovai garsiai kalba, kad užaugo karta, kurioje dalis jaunuolių nėra matę dirbančių tėvų. Taigi misija, kaip motyvuoti jaunus žmones mokytis, nemaža dalimi gula ant pačių mokymo įstaigų pečių.

Utenos RPMC mokiniai vyksta į stažuotes Italijoje, Kipre, Vokietijoje, tai motyvuoja siekti gilesnių savo profesijos žinių, plečia akiratį. Būsimi siuvėjai, apskaitininkai, kirpėjai, virėjai dalyvauja meistriškumo konkursuose nacionaliniu lygiu, pasiekia puikių rezultatų. Tai rodo mokymo centro parengimo lygį, tačiau direktorė pabrėžė – vien mokytojo pastangos tiek nepadės, jeigu mokinys pats neturės ugnelės šiai profesijai.

Pramonei reikia darbuotojų

Be socialinės partnerystės būtų sunku pataikyti į dešimtuką atliepiant darbo rinkos lūkesčius. Savo ruožtu renginyje dalyvavę verslo atstovai džiaugėsi Utenos RPMC aktyvumu. „Loreta yra aktyvi pramonės ir amatų rūmų narė, labai glaudžiai bendradarbiauja su įmonėmis, todėl matome tokį rezultatą“, – kalbėjo Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) Utenos filialo direktorė Gražina Adomonienė. Panevėžio PPAR Utenos filialo tarybos pirmininkas Rimantas Šiaučiūnas sakė, kad rinka yra mobili, jos poreikiai auga ir keičiasi kiekvieną dieną, atsiranda naujų sričių ir norint užimti tą vietą, reikia rengti specialistus, kurių prireiks ateityje. „Mokykla yra mūsų ateitis, nes ruošia specialistus, kurie visgi dirbs Utenos regiono įmonėse. Utena – pramonės miestas, čia reikalingi darbuotojai mėsos, pieno gamybos įmonėms, statybinėms bendrovėms. Tai, kiek vaikų šiandien dalyvavo atvirų durų dienoje, parodo, kad centras eina teigiama linkme. Toks susidomėjimas labai maloniai nustebino. Jeigu nors 15 proc. tų vaikų ateitų mokytis, būtų tikrai daug“, – teigė R. Šiaučiūnas ir pabrėžė, kad gerais vadovais netampama be profesijos.

Naujos profesijos

Demografijos rodikliai nenuteikia optimistiškai, tačiau profesinio mokymo įstaiga džiaugiasi po truputį augančiu mokinių skaičiumi. Per metus norinčių mokytis Utenos RPMC ateina 5–6 proc. daugiau, o palyginti su 2023 m., mokinių skaičius nuo 475 išaugo iki 506. Į suaugusiųjų neformaliojo švietimo, perkvalifikavimo programas papildomai pernai priimti dar 287 asmenys.

Direktorė sakė, kad pritraukti mokinių stengiamasi pasiūlant kuo didesnį profesijų spektrą ir pasirinkimo galimybę. Netrukus Utenos RPMC pasiūlys mokytis dar trijų perspektyvių profesijų. Mokymo įstaiga dalyvauja nacionaliniame projekte „Investicijos į profesinio mokymo infrastruktūrą vakarų ir vidurio Lietuvoje“, iš šio projekto Utenos RPMC bus skirta 1 200 000 Eur. Už šias lėšas bus įsigyta įranga, reikalinga praktiniam mokymui. Planuojama įsigyti ir įrengti elektromobilių laboratoriją, kurioje bus įranga elektromobilių elektronikų mokymui. Pasak direktorės, tai ateinančių metų siekiamybė. „Bendradarbiaudami su Utenos kolegija, įsteigsime robotinių sistemų integravimo techniko laboratoriją. Pramonės įmonės „Biovela Group“, „Rokiškio sūris“, „Umaras“ ir kitos robotizuoja procesus, kad padidintų efektyvumą. Mes išmokysime pagrindinių principų, kaip valdyti robotizuotas sistemas. Bus skirta lėšų ir kompiuterinio projektavimo operatorių mokymo įrangai: 3D, 2D spausdintuvams, skirtiems reklamos priemonių gamybai ir kt.“ – būsimas profesijas pristatė L. Baltuškienė.

Autorės nuotraukos