Nesutikusiems dirbti bedarbiams – siūlymas išbraukti juos iš sąrašų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė numatomus užimtumo sistemos pokyčius. Pasak ministrės Monikos Navickienės, planuojami pakeitimai turi du esminius tikslus: pirma, kokybiškiau atskirti žmones, kuriems iš tiesų reikalinga papildoma parama. Antra, identifikuoti žmones, kurie dirba šešėlyje ir nemokėdami mokesčių naudojasi valstybės teikiama parama.

Įsigalios po Seimo pritarimo

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo atskirti pasirengusius ir nepasirengusius dirbti asmenis, aiškiai apibrėžiant, kokiais atvejais žmogui suteikiamas ir panaikinamas bedarbio statusas. Nedirbantiems, darbo rinkai nepasirengusiems šalies gyventojams būtų teikiamos jų poreikius atliepiančios individualios kompleksinės paslaugos, kurios padėtų jiems sugrįžti į darbo rinką. Įstatymo pataisos dirbantiems šalies gyventojams suteiks galimybę mokytis ir įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas, kompetencijas. Šioms siūlomoms Užimtumo įstatymo pataisoms dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.

Padėties darbo rinkoje statistika rodo, kad dėl įvairių priežasčių išaugęs nedarbas į ankstesnį lygį paprastai grįždavo vos per 7–9 metus. Šįkart nedarbui stipriai išaugus, dėl koronaviruso pandemijos, taiklesnė valstybės parama nuo metų pradžios turėjo teigiamą poveikį darbo rinkai. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, nedarbas šalyje sumažėjo iki 6,6 proc., t. y. beveik iki priešpandeminio lygio. Užimtumo tarnybos duomenimis, lapkričio 1 d. registruotas nedarbas buvo 10,9 proc. ir nuo šių metų sausio 1 d. sumažėjo net 5,2 proc. punkto. 

Nors Užimtumo tarnyboje registruojasi apie 80 proc. netekusiųjų darbo, tik apie 20 proc. darbdavių ieško darbuotojų naudodamiesi tarnybos paslaugomis, o Užimtumo tarnybos specialistui paprastai tenka aptarnauti apie 700 registruotų bedarbių. Dėl šių priežasčių registruoti bedarbiai turi mažiau galimybių greitai susirasti darbą, o kiti tiesiog neturi noro ieškoti, nes dirba „šešėlyje“. 

„Jei žmogui reikalinga pagalba, pavyzdžiui, priklausomybių gydymo ar skolų susitvarkymo paslaugos, savivaldybės, tarnybos ir institucijos suteiks reikiamas paslaugas, kad žmogus sugrįžtų į darbo rinką ir įsitvirtintų joje, tačiau darbo „šešėlyje“ netoleruosime. Kartu su savivaldybėmis dėsime pastangas, kad identifikuotume registruotus bedarbius, kurie iš tikrųjų dirba „šešėlyje“, ir sieksime užkirsti kelią tokiam piktnaudžiavimui, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Anot ministrės M. Navickienės, nuo šių metų pradžios pastebimas nedarbo lygio kritimas, tačiau nedarbas galėtų mažėti ir dar sparčiau, jeigu tam netrukdytų neatitiktis tarp darbo vietų paklausos ir nedirbančių asmenų turimos kvalifikacijos, kompetencijų, darbo įgūdžių bei jų pasirengimo darbo rinkai. 

Situacija šiandien

26 proc. registruotų bedarbių (72 tūkst.) yra ilgalaikiai bedarbiai, iš kurių daugiau kaip 6 proc. (4,5 tūkst.) apskritai nėra dirbę, virš 27 proc. (beveik 20 tūkst.) yra nedirbę ilgiau nei 2 metus. Šiuo metu apie 9 proc. Lietuvos gyventojų turi įsiskolinimų. 

Dalis žmonių nedirba, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar jau dirba nelegaliai. Kiti stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškant darbo ar naujų karjeros galimybių, dalis prioritetą teikia laikinai nedirbti dėl asmeninių ar kitokių įsipareigojimų. 

Pastebima, kad apie penktadalis Lietuvos dirbančiųjų dirba žemesnės kvalifikacijos darbą nei įgyta kvalifikacija, trečdalis dirbančiųjų dirba su savo studijų sritimi nesusijusį darbą, o darbdaviams trūksta reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Be to, nėra aiškaus teisinio reglamentavimo dėl mokymosi pagal aukštojo mokslo modulius. 

Užimtumo tarnybos duomenimis, apie 30 proc. skirtingų socialinių grupių asmenų, registruotų Užimtumo tarnyboje, įsidarbintų tik taikant suderintas kompleksines paslaugas ir aktyvios darbo rinkos politikos priemones. 

Atskleis tikruosius bedarbius

Siekiant padėti darbdaviams kuo greičiau surasti tinkamus darbuotojus, Užimtumo tarnybai svarbu identifikuoti aktyviai ieškančius darbo bedarbius, kuriems be papildomų priemonių ar paslaugų galėtų būti siūlomas tinkamas darbas. Bedarbio statusas bus suteikiamas tiems žmonėms, kurie yra pasirengę tiek savarankiškai, tiek naudodamiesi Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieškoti darbo ir įsidarbinti ar vykdyti savarankišką veiklą.

Asmeniui bedarbio statusą siūloma naikinti, jeigu žmogus be svarbių priežasčių du kartus per 6 mėnesius atsisako siūlomo tinkamo darbo, du kartus per 6 mėnesius pažeidžia atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarką. Užimtumo tarnyba bedarbio statusą iš karto panaikintų ir tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir nelegalų darbą. 

Identifikavus nedirbančius darbo rinkai nepasirengusius asmenis, Užimtumo tarnyba kartu su savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, turėtų teikti kompleksinę pagalbą sprendžiant šių gyventojų nedarbo problemas. Be to, šiems žmonėms būtų taikomos užimtumo didinimo programos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas