Maltietis laimę atrado Utenos rajone

Užsukę į kokią nors drabužių parduotuvę esame įpratę sutikti ten vieną ar kelias pardavėjas, bet yra ir išimčių – su Utenoje (J. Basanavičiaus g. 114A) įsikūrusios dėvėtų rūbų vyrams, moterims, vaikams parduotuvės „Look mada“ klientais sveikinasi stipriosios lyties atstovas. Čia besilankančius uteniškius ir miesto svečius su šypsena pasitinka prieš šešerius metus Utenos rajone su savo antrąja puse apsigyvenęs maltietis John Urpani.

Turėjo bendrą svajonę

Paklaustas, kodėl atvyko į Lietuvą, John atsakė: „Ilga istorija…“ Ir išsyk pridūrė, kad sutiko čia savo mylimą moterį Aristidą Puodžiukaitę. Kaip pasakojo pašnekovas, jiedu susipažino internete, kurį laiką susirašinėjo. Abu turėjo bendrą svajonę – gyventi gamtoje, turėti savo ūkį.

„Viskas prasidėjo nuo to, kad ji per atostogas atvyko manęs aplankyti“, – sakė John. O Aristida šypsodamasi pataisė: „Pirmiausia atostogų į Vilnių atvažiavai tu…“

Pakaunėje užaugusi moteris, kuri prieš atsikraustydama į Utenos rajoną gyveno sostinėje, prisiminė, kad John pirmą kartą į mūsų šalį atskrido maždaug po pusmečio. Buvo pavasaris, balandžio mėnuo, viskas pradėjo žaliuoti.

„Iš karto įsimylėjau šią vietą… Man, gyvenusiam ir dirbusiam tokiose šalyse kaip Danija, Norvegija, Vokietija, Ispanija, Anglija, Škotija, buvo nuostabu, kaip čia, Lietuvoje, paprasta bendrauti su žmonėmis, kaip gerai išvystyta šios šalies infrastruktūra, kaip visur švaru…“ – pirmaisiais įspūdžiais dalijosi jis.

Atsakymo laukė devynis mėnesius

Iki 12-os metų John gyveno Maltoje – nedidelėje, bet vienoje tankiausiai apgyvendintų pasaulio šalių. Turistus vilioja šios salų valstybės Viduržemio jūroje, Pietų Europoje, kraštovaizdis – uolėtos pakrantės, smėlėti paplūdimiai, skaidri jūra…

„Sulaukęs 12-os, išvykau mokytis į Angliją. Baigęs koledžą grįžau atgal į Maltą, bet neilgam. Nuolat keliavau po įvairias šalis – 12 metų dirbau naftos pramonėje. Svajonė gyventi gamtos apsuptyje gimė tuomet, kai dirbdamas Norvegijoje dvi savaites atostogaudavau Vokietijoje. Vieną dieną mano troškimas išsipildė“, – šypsojosi John.

Jiedu su Aristida buvo užsiregistravę viename internetiniame pažinčių puslapyje. Lietuvaitei parašęs maltietis atsakymo laukė net devynis mėnesius. „Tik tada pamačiau jo žinutę… Kurį laiką nesilankiau tame puslapyje“, – atskleidė Aristida.

Į klausimą, kokia buvo jo reakcija pagaliau sulaukus atsako, John atsakė: „Labai nustebau…“

Prieš atsikraustydamas į Lietuvą, vyras, palikęs naftos pramonę, gyveno Maltoje, dirbo nekilnojamojo turto agentu.

Ypatingoje vietoje – gausi šeimyna

John prisipažino, kad nebūtų prieš sugrįžimą į Maltą atostogauti, bet ten gyventi nebenorėtų. „Lietuva – mano nauji namai. Esu čia labai laimingas. Daugybė žmonių manęs klausia, kodėl gyvenu būtent Lietuvoje. Jeigu jie atvyktų pas mus į svečius, suprastų…“ – šypsodamasis sakė užsienietis.

Prieš šešerius metus pora apsigyveno atokioje sodyboje Narvydžių kaime (Daugailių sen.), kuri abu užbūrė atsiveriančia įspūdinga panorama. Čia jie užsiaugina daržovių, valgo šviežius kaimiškus kiaušinius, kieme renka grybus, rūpinasi trylika kačių ir dviem šunimis. Visi gyvūnai, išskyrus katę, kurią Aristida augino dar gyvendama su savo buvusiu sutuoktiniu, atkeliavo iš globos namų. „Šiandien turėtume šešiolika kačių, bet kelios sunkiai sirgusios, deja, iškeliavo…“ – atskleidė Aristida.

Būstą remontavo savo rankomis

Anot pašnekovės, jiedviem nebuvo svarbu, kuriame Lietuvos kampelyje gyventi. „Mums turėjo patikti vieta. Apžiūrėjau gal dvidešimt sodybų – nuo Alytaus iki Utenos regiono. Kai internete pamačiau tą, kurioje šiuo metu gyvename, iš karto paskambinau nekilnojamojo turto agentui. Jis pasakė: „Jeigu pati ją susirasit ir jums patiks, tada aš atvažiuosiu ir viską aprodysiu.“ Jam buvo atsibodę šią sodybą pardavinėti dvejus metus. Kai atvažiavusi pamačiau aplinką, namas man buvo visai nesvarbus. Žinojau, kad jį galima sutvarkyti“, – prisiminė moteris.

Kai liepos mėnesio pabaigoje pora atsikraustė į Narvydžius, John susidūrė su pirmuoju iššūkiu – jam reikėjo dalgiu pjauti milžinišką žolę. „Kaimynas pamatęs pagailėjo – atvažiavo ir nupjovė su traktoriumi“, – pažintį su kaimynais, iš kurių, kaip pati sakė, visada gali tikėtis pagalbos, prisiminė Aristida.

John pasakojo, kad juos pasitiko laukinės gyvenimo sąlygos – sename name nebuvo nei dušo, nei tualeto. Beveik visus būsto remonto darbus vyras atliko savo rankomis, netgi pagamino kai kuriuos baldus. Maltietis neslėpė, kad gyvenimo kaime pradžia jam nebuvo lengva, mat buvo įpratęs gyventi didmiesčiuose. „Dabar esu laimingas, nes čia ramu, nėra transporto spūsčių“, – teigė jis.

Pasak Aristidos, jiedu galvojo Narvydžiuose įkurti nedidelį ekologinį ūgį, bet susipažinę su tokiems ūkiams keliamais reikalavimais ir supratę, kiek daug lėšų tektų investuoti, šios minties atsisakė.

Drabužiais remia afrikiečius

Prakalbus apie „Look madą“ John pasakojo, kad priglaudę tiek daug gyvūnų jie suvokė, jog keturkojų priežiūra, ypač, kai šie sunkiai serga, brangiai atsieina, tad ėmė svarstyti apie nuosavą verslą.

2019 metų spalio mėnesį „Look mada“ parduotuvė duris atvėrė Smėlio gatvėje, tačiau ilgainiui pora suprato, kad reikia ieškoti didesnės erdvės, be to, ten, anot jų, pirkėjams būdavo sudėtinga rasti kur pastatyti automobilį. Šių metų pavasarį parduotuvė, kurioje nebrangiai galima įsigyti kokybiškų dėvėtų drabužių visai šeimai, persikėlė į gerokai didesnes patalpas J. Basanavičiaus gatvėje.

„Jei atvirai, ši veikla man nėra verslas, iš kurio uždirbu daug pinigų“, – prisipažino John. Aristida pridūrė, kad jos mylimasis visada buvo linkęs padėti tiems, kuriems reikia pagalbos. Visi drabužiai, antklodės, rankšluosčiai, kurių dėl tam tikrų defektų negalima parduoti, perduodami Utenoje veikiančiai gyvūnų prieglaudai, pasibaigus šiltajam sezonui, vasariniai drabužiai siunčiami Afrikos gyventojams.

Problemų bendraujant nekyla

Nors John beveik nekalba lietuviškai (moka pasakyti keletą dažniausiai vartojamų frazių), Aristidos teigimu, problemų bendraujant su parduotuvės klientais beveik nekyla. Angliškai kalbantis maltietis dažniausiai parduotuvėje būna vienas – buhalterė Aristida dar nuo 2007 metų dirba iš namų.

Jei klientams kyla kažkokių klausimų, John paskambina savo antrajai pusei ir ji mielai pabendrauja su jais telefonu.

Vyras teigė, kad žmonės, gyvenantys nedideliuose miestuose, skiriasi nuo didmiesčių gyventojų. Su jais labai lengva – išsirenka drabužius, susimoka ir laimingi išeina.

Klientės kartais kuklinasi

Kuo „Look mada“ skiriasi nuo kitų Utenoje veikiančių dėvėtų drabužių parduotuvių? Kaip sakė Aristida, dažniausiai tokiose prekybos vietose prie prekystalio sukasi moterys, todėl kartais klientės kuklinasi išvydusios vyrą. Ir dar kalbantį angliškai. „Jis labai nusimena, kai mandagiai pasisveikinęs lietuvių kalba iš klientų nesulaukia jokio atsako“, – apie kultūrinius skirtumus prasitarė Aristida.

Į „Look madą“ užsuka ne tik uteniškiai, bet ir svečiai iš kitų miestų. Būna, vilniečiai klausia, kada tokia parduotuvė atsidarys sostinėje.

John žadėjo, kad jeigu jo geras draugas, kuris atskrenda į Lietuvą artėjant Kalėdoms ir Naujiesiems metams, persikels gyventi į Vilnių, jiedu atidarys čia dar vieną „Look mada“ parduotuvę.

„Tam draugui aš visada sakydavau, kad atskristų ne žiemą, kai šalta, pilka ir niūru, o vasarą. Šiemet, pasiskiepijęs, jis taip ir padarė. Ir išėjo iš proto: gražu, žalia…“ – pasakojo Aristida.

Vilki tik dėvėtais drabužiais

Paklausta, koks John santykis su mada, Aristida nusijuokė: „Joks.“ Tiesa, netrukus papildė, kad jis turi skonį, nes daug metų praleido Italijoje, kuri gali pasigirti turinti mados sostine tituluojamą miestą Milaną. „Jis gali padėti išsirinkti drabužį, turi gyslelę“, – teigė moteris, kuri atskleidė, kad tiek ji, tiek John jau seniai neperka naujų drabužių – vilki dėvėtais, nes nori tausoti aplinką.

„Prieš atvykdamas į Lietuvą, John niekada nepirko dėvėtų drabužių. Kai gyvenome Vilniuje, nusivedžiau jį į naudotų drabužių parduotuvę. Ir jam ten patiko“, – prisiminė Aristida.

Į „Look madą“ rūbai atkeliauja iš Skandinavijos.

Maltiečiai ir lietuviai – panašūs

Aristida pasakojo, kad Maltoje atostogavo du kartus: „Man ten per karšta. Kai nuskrendi savaitei ar dviem, nespėji pajusti tos kaitros, bet jei reikėtų gyventi visą laiką… Tai labai mažytė šalis – Vilniaus regionas už ją didesnis. Mano nuomone, maltiečiai ir lietuviai – labai panašūs savo būdu, paprastumu. Nemažai lietuvaičių tuokiasi su maltiečiais. Matyt, atitinka charakteriai…“

Kalbinta moteris prisipažino visada galvojusi, kad šeimos židinį kūrens su užsieniečiu.

Lietuvės – ypatingos

„Esu buvęs Alytuje, Šiauliuose, kituose miestuose, bet labiausiai mane žavi Utenos kraštas, kur daugybė ežerų, tylu, ramu, – atskleidė John. – Utenoje teikiamos aukšto lygio paslaugos, gyvenimas lėtesnis nei didmiesčiuose, nėra lėkimo, labai lengva susirasti draugų.“

Dirbant naftos pramonėje pašnekovui yra tekę būti lietuvių vadovu, tad jis girdėjo, kad yra tokia šalis Lietuva, bet nieko apie ją nežinojo.

Išgirdęs klausimą apie lietuves moteris John kiek suglumo, nes šalia sėdėjo Aristida, bet pamąstęs atsakė, kad jos ypatingos: „Mažesniuose miestuose gyvenančios moterys uždaresnės, bet apskritai lietuvės protingos, darbščios ir labai gražios. Mano draugas irgi jomis sužavėtas.“

Tiesa, maltietis prisipažino, kad vis dėlto labiausiai jam imponuoja Aristidos vidinis grožis.

Šis straipsnis yra parašytas kaip projekto „Esu europietis“ dalis su finansine Europos Sąjungos bei Estijos Užsienio reikalų ministerijos pagalba. Už straipsnio turinį atsako VšĮ „Pilietinio atsparumo iniciatyva“. Jokiomis aplinkybėmis šio turinio negalima vertinti kaip Europos Sąjungos ar kitų organizacijų pozicijos.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Sponsored Video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas