Balkono apšiltinimas renovacijos metu: ką svarbu žinoti?

Kasmet Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) inicijuoja modernizuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę, kurios tikslas – efektyvinti renovacijos procesus. Šiųmetis auditas parodė, kad svarbu rūpintis konstrukcijų įvertinimu techninio darbo projekto rengimo metu bei nedvejojant šiltinti vidinę balkono sieną.

Apšiltinimo tyrimams – ypatingas dėmesys

Pasak atnaujintų daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, ypatingas dėmesys buvo skirtas apšiltinimo tyrimams, taip pat ir vidinės balkono sienos apšiltinimo analizei.

Anot jo, pagal dabartines nuostatas šiltinti vidinės balkono sienos neprivalu, tačiau norint ateityje nesusidurti su įvairiais iššūkiais, šią priemonę gyventojai rinktis turėtų.

„Kai patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti – gerokai padidėja. Be to, šiluminiai tilteliai lemia didesnius šilumos nuostolius, tad vidinę sieną reikėtų šiltinti ir dėl siekio išlaikyti šilumą patalpose. Todėl net jei vidinės balkono sienos pagal esamus reikalavimus šiltinti nėra būtina, atsižvelgdami į realią situaciją, gyventojai turėtų pagalvoti apie šios priemonės pasirinkimą“, – sakė G. Šilanskas.

Išskiria ir techninio darbo projekto svarbą

Pastatų energetikos skyriaus vadovo teigimu, audito ataskaitos išvadose buvo akcentuota ir projektinės pastatų ekspertizės svarba: „Vykdant daugiabučių projektines ekspertizes reikėtų atkreipti dėmesį į projektų detalumą, kadangi nepasirengus reikiamos dokumentacijos, ji gali būti netiksli. Projektų ekspertizė – itin svarbi pastato renovacijos proceso dalis, kurios apleisti nereikėtų. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti projektuojant daugiabučių balkonus ir stogelius.“

Audito metu taip pat pastebėta, kad projektavimo eigoje turėtų būti nustatyti ir konstrukcijų pažeidimai, ir minėtų pažeidimų atsiradimo priežastys. Tai leidžia išvengti problemų pasikartojimo ateityje.

G. Šilansko teigimu, neeliminavus pagrindinės priežasties, toliau vyksta armatūros korozija, betono paviršiuje formuojasi naujų plyšių. Pasak jo, būtent todėl yra siūloma atlikti papildomą ekspertizę bei atstatyti armatūros antikorozinę ir stogelių hidroizoliacinę dangas.

„Išsamus konstrukcijų tyrimas ir analizė leidžia užkirsti kelią daugybei problemų, kurios gali sukelti nemažą galvos skausmą ateityje. Dėl to neužtenka vien tik eliminuoti pažeidimų duotuoju momentu – reikalinga gilesnė analizė dar rengiant techninį projektą, norint, kad pastatas tarnautų kuo ilgesnį laiką“, – pasakojo specialistas.

Auditas leidžia būstus renovuoti vis efektyviau

Energiniam auditui ir ekspertizei yra atrenkami daugiabučiai, kurie buvo renovuoti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Įgyvendinus projektą negali būti praėję mažiau kaip 2 ar daugiau kaip 5 metai.

Šiais metais buvo įvertintas atrinktų atnaujintų daugiabučių pastatų patalpų mikroklimatas, energijos suvartojimas, atlikta projektų ekspertizė, termovizinė analizė. Rezultatai rodo, kad visi daugiabučiai atitinka Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos keliamus reikalavimus, o išsamesnė šių projektų analizė padės ateityje įvairius techninius sprendinius taikyti dar efektyviau.

BETA inf.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Sponsored Video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas