Geriausių šalies vaistininkų rinkimuose garbingą apdovanojimą – aukso medalį – pelnė uteniškė Dalia Rakauskaitė. 27 metų darbo patirtį turinti vaistininkė, šiuo metu dirbanti „Norfos vaistinėje“ ir dėstytoja Utenos kolegijoje, džiaugėsi, jog tai yra jos viso gyvenimo įvertinimas ir didelė dovana gimtadienio bei artėjančių švenčių proga.

Įvairiaspalvė darbo patirtis
Farmacijos specialistams skirtas žurnalas „Farmacija ir laikas“ kartu su instituciniu partneriu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakultetu jau aštuntus metus iš eilės surengė geriausių vaistininkų rinkimus. Šventiniame renginyje Kaune dalyvavo ir D. Rakauskaitė kartu su kitais 12 geriausiai pasirodžiusių vaistininkų, kuriuos atrinko kompetentinga komisija.
Uteniškė prisiminė, kad jai teko dalyvauti ne viename atrankos etape, o laimėti padėjo didelė darbo patirtis. „Šiemet buvo renkamas vaistininkas racionalios farmakoterapijos ekspertas. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas vaisto ir ligos derinimui. Pavyzdžiui, nemažai vyresnio amžiaus žmonių vartoja didesnį kiekį vaistų, tad labai svarbu, jog medikamentai žmogui padėtų, o ne pakenktų. Labai džiaugiuosi, kad turiu nemažą gyvenimišką praktiką – 1998 metais pradėjusi dirbti Utenos poliklinikos vaistinėje jutau labai glaudų vaistininko, gydytojo ir paciento kontaktą. Sukaupiau labai daug naudingos informacijos. O dirbdama kolegijoje su studentais nuolat tobulėju ir niekuomet negaliu užmigti ant laurų“, – apie savo darbo praktiką kalbėjo vaistininkė, kuri būsimiems slaugytojams dėsto farmakologiją.
Savo patirtį įvairiaspalve vadinanti D. Rakauskaitė prisiminė, kaip baigusi farmacijos studijas ir svajojusi gyventi didmiestyje, visgi sugrįžo į gimtąjį miestą ir nė akimirkos iki šiolei dėlto nesigailėjo.
Kaip jau buvo minėta, iš pradžių dirbusi poliklinikos (dabar – Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras) vaistinėje, vėliau ji perėjo dirbti į vieną farmacijos kompaniją, o prieš aštuonerius metus vėl grįžo į vaistinę. Pastaruosius porą metų darbuojasi Dauniškio mikrorajone esančioje „Norfos vaistinėje“.
Motyvavo svajonė ir balti chalatai
Anot pašnekovės, vaistininko specialybė paklausi visąlaik, ir visai nesvarbu, koks tai laikmetis. Pacientai neretai pirmiau nei pas gydytojus atskuba į vaistinę pasikonsultuoti, išgirsti nuomonę apie vieną ar kitą medikamentą, jo poveikį organizmui ir t. t. Moteris pastebėjo, kad labai išpopuliarėjo dirbtinis intelektas, kurio žmonės klausia visko, taip pat dažnai domisi ir sveikatos temomis. Tačiau, pasak vaistininkės, ne visada reikia aklai pasikliauti šia itin populiaria tapusia naujove.
Paklausta, kaip vaistininko profesija atėjo į jos gyvenimą, D. Rakauskaitė šyptelėjo: jei anksčiau visi norėjo būti kosmonautais ar mokytojais, ji, būdama maža mergaitė, tvirtai žinojo – bus medikė. Noras nesikeitė ir baigus mokyklą. „Nors medikų šeimoje nėra, mane dar vaikystės metais vežė baltas chalatas, mediko elegancija ir medicinos žinios. Žinoma, motyvacijos teikė ir idėja išgydyti visą pasaulį, užkirsti kelią ligoms bei mirtims“, – pasakojo pašnekovė.
Savo darbą labai mylinti D. Rakauskaitė prisipažino, kad žavesio turi ir bendravimas su žmonėmis. „Kartais būni ne tik vaistininku, bet ir psichologu, tenka išklausyti žmonių bėdas bei rūpesčius“, – teigė ji ir pridūrė, jog jei laikas atsisuktų atgal, vėl šoktų į tas pačias klumpes.
Nemažą darbo patirtį sukaupusi D. Rakauskaitė sakė per daugelį metų pajutusi farmacijos pokyčius. Anksčiau daugelis medikamentų buvo gaminami pačiose vaistinėse, ilgainiui laisvėjo bei platėjo paslaugų spektras – dabar vaistinėse galima ir pasiskiepyti, ir gauti kitų reikiamų paslaugų.
Kasdien su daugybe vaistinės lankytojų bendraujanti pašnekovė prisiminė ir vieną linksmesnį atvejį: vyresnio amžiaus močiutė, palaidojusi savo vyrą, atnešė likusius jo vaistus nuo prostatos ligų ir, būdama įsitikinusi, jog taip pat turi tokį organą, pasiteiravo, ar galėtų šį medikamentą vartoti pati.
Autorės nuotr.











































































