Liudas Mažylis apie praėjusius metus: „Nerami kasdienybė, siekiai ir viltys“

Metų pabaigoje įprasta vertinti nueitą kelią. Prof. Liudas Mažylis, tapęs Europos Parlamento (EP) nariu, įprato peržvelgti ne tik kalendorinius metus, bet ir laikotarpį nuo darbo šiose pareigose pradžios. „Artėjanti sausio 1-oji žymės pusę kadencijos. O 2021-ieji buvo nepaprasti mums visiems. Be abejo, nelengvi“, – apie svarbų etapą ir šiuos metus kalba europarlamentaras L. Mažylis. Pajuokaudamas, kad jį galima vadinti ir „biurokratu“, nes šiemet Lietuvoje jis atvėrė jau trečią biurą.


Nuo pat Jūsų kadencijos pradžios ES vis kalbama apie Europos „žalinimą“, Jūs pats dirbate aplinkosaugos komitete. Nuo ko reikėtų pradėti kovą su šylančiu klimatu?


Aš pradėjau nuo bičių! Ir tai visiškai rimta. Taip nutiko, kad pirmoji mano užduotis Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijoje buvo atstovauti pozicijai dėl bičių apsaugos. Gi, jei neliktų bičių, galiausiai neliktų ir mūsų.
Visgi, visiškai atsisakyti chemikalų negalime, o jie smarkiai kenkia bitėms. Lietuvoje puikiai žinome pavyzdį, kai ūkininkai purškia rapsų laukus naktį, kol bitės miega. Mūsų frakcija visada bus už tokį rūpestį bitėms! Bet yra gi ir paprastosios bei laukinės kamanės ir dar daugelis kitų rūšių. Yra ir ilgalaikis nuodų (pesticidų) poveikis bitėms, ne tik momentinis. Ir čia jau prasideda didieji klaustukai. Pavyzdžiui, atstovavau klausimui dėl tonomis purškiamo laukuose propolio. Propolis yra antibakterinių savybių kupinas bičių produktas, bet koks yra jo, kaip pesticido, poveikis? Mano ir kitų didžiųjų frakcijų nuomonė sutapo – reikia tirti plačiau. O juk tų chemikalų šimtai! Tais klausimais teko ne kartą diskutuoti ir balsuoti. Negalime drausti ūkininkams našiai ūkininkauti, bet ir bites, kaip ir visą biologinę įvairovę, privalome išsaugoti.
Būtent šia tema šiemet turėjome išskirtinį renginį Parlamente – bičių savaitę, kur moderavau diskusijas. Kartu rengiau ir konferenciją apie Lietuvos bitininkystės tradicijas ir inovacijas. Kaip pastebėjo joje dalyvavęs dr. Algirdas Amšiejus, Lietuvos bitininkystė ypatinga jau vien dėl gana trumpo „darbingo“ bičių laiko, pačių apdulkintojų rūšių įvairovės. Bitininkas pristatė ir Lietuvoje atliekamus DNR tyrimus, kurie padeda atkurti vietinės – Europos tamsiosios – bitės genus. Ši mokslininkų veikla smarkiai prisideda prie bioįvairovės išsaugojimo ne tik Lietuvos, bet ir viso kontinento mastu. Be to, mes bičių produktus panaudojame apiterapijoje – šis gydymo būdas pernai buvo įteisintas Lietuvoje. Tai tikrai pažangus požiūris, panašiai privalo elgtis ir kitos valstybės. Kaip mano organizuoto renginio metu kalbėjo apiterapeutas Povilas Rimkus – dar 1990–1998 m. vykdytų tyrimų Lietuvoje rezultatai parodė, kad bičių produktai teigiamai veikia onkologinių ligonių imuninę sistemą. Taigi, siekiant apsaugoti bičių, kurių veikla ir produktai yra tvarūs ir naudingi, rūšis – pokyčių reikia.

Užsiminėte apie onkologiją. Papasakokite, kaip ES šiuo metu sekasi kovoti su vėžiu?

Kova su vėžiu yra vienas svarbiausių Europos liaudies partijos frakcijos prioritetų. Dėl mano politinės grupės atkaklumo ir iniciatyvos Parlamente dar pernai pradėjo veikti kovos su vėžiu komitetas. Aš apie vėžio ligos padėtį ES kalbėjau vienoje pirmųjų sesijų. Vėliau man pavyko tapti šio komiteto nariu, ne kartą jame pasisakiau, teikiau siūlymus. Komitetas skirtas tam, kad nustatytume bendrą EP poziciją dėl bendrų ES veiksmų kovoje su šia liga. Esu dėkingas, jog dirbdamas komitete turėjau išskirtinę galimybę konsultuotis savo bičiuliu nuo vaikystės ir tikru ekspertu, gydytoju akademiku prof. Limu Kupčinsku.
Labiausiai gilinausi į ligos prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir gydymo klausimus. Lietuvoje bei visoje Rytų Europoje mums trūksta suvokimo apie gyvenimo būdo, žalingų įpročių įtaką vėžiui. Kitas iššūkis – kaip nustatyti vėžį dar ankstyvoje stadijoje, kad įveikti būtų lengviau? Aš kaip vieną esminių įrankių matau patikros programas, tokias kaip Lietuvoje siūloma galimybė nemokamai tikrintis dėl gimdos kaklelio ar prostatos vėžio. Komitete iškėliau klausimą ir dėl finansavimo kovai su hepatitu C. Ši infekcija turi tiesioginę įtaką kepenų vėžiui, todėl reikia diagnostikos programos. O tam būtina skirti lėšų. Kartu su Lietuvos medikais ir kitais mūsų šalies atstovais EP kreipėmės į Seimą bei Sveikatos apsaugos ministeriją dėl nemokamų hepatito C patikros programų. Pozityvių ženklų jau gavome, jau uždegta žalia šviesa pinigų 2022-aisiais skyrimui! Visgi, kovojant su vėžiu, didžiausias dėmesys krypsta į jo gydymą. Ne kartą komitete akcentavau, kad reikia mažinti biurokratiją keičiantis ligos istorijų duomenimis – tai būtina bendriems ligos registrams kurti. Tam pritaria ir mano frakcija. Jų dėka, pavyzdžiui, Lietuvos, Austrijos ar Švedijos tyrėjai ir medikai galėtų dalintis šalių praktika. Skiriasi ir šalių finansinės gydymo galimybės. Daug esame girdėję istorijų, kaip brangiai mūsų tautiečiams kainuoja nuvykti į kitą ES valstybę vėžio tyrimams, gydymui ar operacijai… Tai turi būti išspręsta! Lietuvos žmonės turi turėti galimybę vykti į Vokietiją gydytis nemokamai, o kiti europiečiai – atvykti pas mus. Juk mūsų specialistų kvalifikacija nė kiek ne mažesnė, o sistemos finansavimas, deja, nepakankamas.
ES tikrai turi neišnaudotų pajėgumų kovoti su vėžiu, reikia tik pradėti bendrai veikti. Gruodį komitetas tvirtina galutinę strategiją ir baigia darbą. Toliau – tai visos ES atsakomybė.

ES iki pandemijos nelabai daug dėmesio skyrė sveikatos klausimų sprendimams visos Europos mastu. Jūsų vertinimu, kaip sekasi tiek Lietuvoje, tiek ES tvarkytis su pandemija?


Pandemija parodė, kad turime daugiau investuoti į bendrą sveikatos apsaugą. Su Europos liaudies partijos frakcija palaikome sveikatos sąjungos idėją. Bet pirma turime įveikti COVID-19. Nuolat kreipiuosi į Komisiją su įvairiausiais klausimais: nuo sutarčių su vakcinos gamintojais skaidrumo ir sąlygų iki atsakomybės už šalutinius poveikius bei viruso mutacijų valdymo. Pats Kovo 11-osios išvakarėse pasiskiepijau „zenecos“ pirmąją doze. Antrąja – birželį. O lapkričio pabaigoje revakcinavausi su „pfizeriu“. Frakcijoje mes visur politikoje skatiname remtis mokslu, tyrimais. O kad Lietuvoje bus šitiek žmonių, atsainiai žiūrinčių į savo ir kitų sveikatą – nesitikėjau. Gyvename tarp nežinios ir vilties. Nežinios, kiek viskas tęsis, ir vilties, kad pamažu pavyks įtikinti skiepytis vis daugiau žmonių. Gi nesiskiepijant plinta virusas, randasi mutacijos. Aš vis primenu apie jų valdymo įrankį – sekoskaitą. Viruso genomo sekos nustatymas yra vienas iš geriausių būdų stebėti COVID-19 infekcijos mutacijas. Dar pavasarį inicijavau klausimą dėl sekoskaitos tyrimų finansavimo valstybėms. Tikiuosi, kad sąlygos taps vienodos!

Kaip Jums sekasi bendrauti su piliečiais, jiems atstovauti?

Manau, tai darau tikrai aktyviai. Skaitau paskaitas apie istorinę atmintį ir Parlamento veiklą. Keliauju po Lietuvą, bendrauju su įvairiomis bendruomenėmis. Nuo kadencijos pradžios esu susitikęs su tūkstančiais žmonių gyvai ar virtualiai. Norėdamas būti arčiau piliečių, Palangoje, Signatarų alėjoje, įkūriau savo trečiąjį biurą – kur kitur gali sutikti žmones iš visos Lietuvos? Biuras atviras visiems. Kiti biurai veikia Vilniuje ir Kaune. Šiemet išleidau knygą „Fuksai Europoje“ apie pirmąsias patirtis Parlamente. Knyga nemokama, ją turėtumėte rasti savo miesto ar regiono bibliotekoje. Tai tarsi mano politinis dienoraštis. Todėl tikiu, kad ši knyga, paverčiant įprastą politinį žargoną naujadarais, padės daugiau suprasti ir apie pačią instituciją. Pavyzdžiui, Europos liaudies partijos frakcija vadinama trumpučiu žodeliu „ypypy“.
Džiaugiuosi, kad pavyksta atrasti formų istorinei atminčiai plėtoti. Vien šiemet surengiau Vasario 16-ajai skirtą parodą, Lietuvos Tarybos veiklą priminiau konferencijoje apie mūsų valstybės pripažinimą 1918 m. kovo 23 d. Be to, kartu su savo frakcija organizavome iškilaus Vokietijos politiko, gilaus demokrato, Lietuvos nepriklausomybės rėmėjo Matthias Erzberger 100-osioms mirties metinėms skirtą renginį. Lietuvai minint masinių trėmimų 80-metį, šia proga parengiau parodą iš tremtinių laiškų, siųstų į Kauną Mažylių šeimai. Su šia paroda jau apkeliavau nemažai Lietuvos miestų.
Nuoširdžiai tikiu, kad atstovavimas EP yra svarus. Mano Europos liaudies partijos frakcija yra pati didžiausia, todėl ir sprendimai rezultatyvūs.


Kalbant apie aktualijas, kaip vertinate migrantų krizę Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje?

Mano frakcija tai laiko išpuoliu ne tik prieš Lietuvos, bet ir visos ES sienų saugumą, Kai pradėjau dirbti EP, maniau, jog didžiausias iššūkis Baltarusijos tema bus Astravo AE. Jos saugumo klausimą kėliau Komisijai. Bet nuo pernai neteisėtų Baltarusijos prezidento rinkimų nedemokratinis režimas tiesiog pradėjo siautėti. Palaikydamas šios šalies demokratinius siekius, organizavau renginius su Baltarusijos ir Lietuvos universitetų atstovais. Atvirais laiškais rėmiau kalinamas moteris. Toliau tęsiau Astravo AE klausimą. O išaugus pabėgėlių srautams Komisijos prašiau atsakymų, kokios pagalbos sulauks Lietuva. Paaštrėjus situacijai prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos, raginau ES statyti fizinį barjerą ties ES ir Baltarusijos siena, o Komisijos vėl tikslinausi, ar sulauksime finansinės paramos. Situacija įtempta, ES sankcijos griežtinamos. Tikiuosi, kad finansinė parama Lietuvai bus konkreti.

Ko palinkėtumėte sau ir kitiems ateinančiais metais?

Europos liaudies partijos frakcija pabrėžia krikščioniškąsias vertybes, tad linkiu tikėjimo ir vilties. Netiesa, kad Europa bando nukirsti krikščioniškąsias savo šaknis. Linkiu Kalėdų stebuklo, pasidžiaugti eglutėmis. Būkite sveiki.

Kur sužinoti apie Jūsų ir Jūsų frakcijos veiklą daugiau?

Mano veiklą kviečiu stebėti mano „Facebook“ paskyroje: https://www.facebook.com/mazylis.liudas, tinklalapyje: https://liudasmazylis.lt/. Europos liaudies partijos frakcijos svetainė: https://www.eppgroup.eu/lt/.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas