Elektros energijos rinkos liberalizavimas, kai vietoje vieno elektros tiekėjo atsiranda galimybė kiekvienam elektros naudotojui savarankiškai pasirinkti nepriklausomą tiekėją, yra apsupta mitų. Ekspertų teigimu, atsidūrėme nedėkingoje situacijoje: pradėjus vykdyti antrąjį liberalizavimo etapą, kai rinktis teko daugeliui šalies namų ūkių, Europoje elektros kainos pradėjo augti rekordiškai.
„Liberalizacijos procesas nėra susijęs su elektros kainų augimu Lietuvoje. Atvirkščiai, visiškai įgyvendinus rinkos liberalizavimą, elektros kaina mažės dėl atsiradusios konkurencijos tarp elektros tiekėjų“, – situaciją komentavo energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas.
Konkurencija lemia mažėjančias elektros kainas: įrodo užsienio pavyzdžiai
Dabartinį elektros energijos kainų augimą daugiausia lėmė brangusios dujos, kurių poreikis po pandemijos dėl greitai atsigaunančios ekonomikos stipriai išaugo visame pasaulyje, pirmiausia, Kinijoje, JAV, o vėliau ir Europoje. Elektros kainos stipriai augo visoje Europoje, ne tik Lietuvoje, ir tai niekaip nėra susiję su antrojo liberalizacijos proceso įgyvendinimu, kai nepriklausomą elektros energijos tiekėją turi rinktis didžioji dalis Lietuvos namų ūkių.
„Rinkos liberalizacija reikš konkurencijos tarp tiekėjų atsiradimą, o ši visada sukuria gerą rezultatą vartotojams, garantuoja geresnes kainas ir didesnį pasirinkimą. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, vis dar visiškai neliberalizavusi elektros energijos rinkos – tai jau visiškai įgyvendinę visi mūsų kaimynai: latviai, estai ir lenkai. Ir kiekviena šių šalių išgyveno tą patį scenarijų: pavyzdžiui, Latvijoje visiškai įgyvendinus liberalizavimą, elektros kainos kiek paaugo, bet galų gale ėmė mažėti. Tai lėmė atsiradusi konkurencija tarp tiekėjų, kurių kiekvienas nori pasiūlyti geresnę kainą“, – pasakojo prof. V. Jankauskas.
Prieš dvejus metus turėdami galimybę rinktis būtume sutaupę
Profesoriaus teigimu, elektros energijos rinkos liberalizacija leis vartotojams pasirinkti tiekėją pagal savo individualius poreikius, kai esama situacija to neleidžia – žmonės pasirinkimo neturi, negali rinktis pigesnio ir savo situacijai tinkamesnio elektros energijos plano ir yra priklausomi nuo valdžios sprendimų, dėl kurių kartais už elektrą permoka.
„Jei egzistuoja vienintelis tiekėjas kaip iki šiol, niekas negali būti tikras, kad gaus geriausią elektros energijos pasiūlymą. Galime prisiminti 2020-ųjų pirmąjį pusmetį: jei tuomet būtume galėję rinktis tiekėją, būtume mokėję dviem centais mažiau už kilovatvalandę. Visuomeninio tiekėjo nustatyta kaina buvo apie 5 ct už kWh, kai tiekėjas ją įsigijo už 3 ct už kWh. Jei tuo metu rinka jau būtų buvusi liberali, konkuruodami tiekėjai būtų pasiūlę šią dviem centais už kilovatvalandę mažesnę kainą. Deja, tuomet galimybės rinktis neturėjome“, – teigė prof. V. Jankauskas.
Elektros energijos rinkos liberalizavimo antrasis etapas, kai nepriklausomą tiekėją turi rinktis namų ūkiai, sunaudojantys 1 000–5 000 kWh per metus, baigsis šių metų birželio 18 d.
LNETA inf.
Iki birželio 18 d. kiekvienas namų ūkis turi pasirinkti sau tinkamiausią elektros energijos tiekėją, visą informaciją apie pasirinkimą galite rasti interneto svetainėje www.pasirinkitetiekeja.lt, o visų tiekėjų kainas galite pasitikrinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos oficialioje skaičiuoklėje skaiciuokle.vert.lt
