Utenoje gyvenantis Vytautas Vėbra, pripjaustęs batono, jį pamirkęs piene, kasdien skuba lesinti savo mylimų paukščių, kurie 91-erių metų vyrą jau pažįsta iš tolo ir laukia. Išgirdę jo žingsnius ir balsą balandžiai spiečiasi, o kartais įsidrąsinę nutupia ant senjoro peties ar galvos. „Jie labai protingi, kaip žmonės, viską supranta“, – sakė vyriškis, iš rankinės traukdamas batono gabalėlius ir juos žerdamas ant šaligatvio. Iškart suskridęs pulkas balandžių ima puotauti, o senolis keliauja į kitą vietą, kur gardesnio kąsnio laukia kiti sparnuoti miesto gyventojai.
Daugiau apie tai skaitykite trečiadienio laikraštyje „Utenos diena“.