Mirus žmogui, artimuosius į neviltį varo betvarkė ir nesusikalbėjimas tarp institucijų

Su „Ignalinos diena“ susisiekė iš Ignalinos rajono Kazitiškio kaimo kilusi Diana Kraujalytė ir papasakojo situaciją, kaip neįprastai ir net nepagarbiai Ignalinos rajono ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje (toliau – Priėmimo skyrius) buvo elgiamasi su jos mirusiu tėvu Jonu Kraujaliu. Laikraščio žurnalistai mėgino išsiaiškinti įvykio aplinkybes.

Progresavo žaibiškai

Anot moters, jos tėtis susirgo prieš pirmąjį karantiną. „Jam buvo diagnozuotas kepenų vėžys su metastazėmis į kaulus, – prisiminė pašnekovė. – Liga vystėsi sparčiai, tėtis važinėjo atlikti tyrimus iš pradžių į Visaginą, vėliau – Vilnių. Ignalinoje, kaip žinote, tyrimai atliekami labai riboti, specialistų pasirinkimas mažas.“

Kaip pasakojo D. Kraujalytė, ligai progresavus, buvo skirtas gydymas Vilniuje, todėl paskutinius savo gyvenimo mėnesius tėtis gyveno pas ją sostinėje. „Praėjome pilną švitinimą, vieną biochemijos kursą, – sakė pašnekovė. – Turėjome patį geriausią gydymą, kompetentingiausius specialistus, pirkome labai brangius vaistus. Tikrai negalvojau, kad mano tėtis taip ims, ir numirs.“

Netikėtai sublogavo

Lemtingąją lapkričio 7 dieną D. Kraujalytė atsiminė itin ryškiai ir skausmingai. Anot jos, į Kazitiškį jos šeima kartu su tėčiu atvažiavo penktadienį, o šeštadienį pasivaikščiojus jam netikėtai pasidarė bloga. Dukra iškvietė tėčiui greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) automobilį, kuriam atvykus, J. Kraujaliui prasidėjo spazmai. „Aš nebenoriu apie tai kalbėti, nes taip, kaip dirba Ignalinos medikai, aš niekur nieko panašaus nesu mačiusi, – tvirtino pašnekovė. – Jeigu atvažiavusi darbuotoja nežino ką daryti… Manau, kad namuose tėtį ištiko klinikinė mirtis. Ar jis po to buvo pradėjęs vėl kvėpuoti, aš to pasakyti negaliu. Mano vyras padėjo vairuotojui nešti jį su neštuvais ir vėliau papasakojo, kad lauke tėtis pagelto.“

Anot moters, medikai pakeliui į ligoninę tėtį greičiausiai bandė gaivinti. Atvykusi paskui medikų brigadą į Priėmimo skyrių, D Kraujalytė nestabdoma įėjo į vidų ir pamatė J. Kraujalį gulintį ant aukštų neštuvų. „Aš pradėjau rėkti: „Ar jis gyvas?!.“ – siaubingas minutes prisiminė sielvartaujanti dukra. – Netoliese stovėję trys ar keturi medikai papurtė galvas. Gerai neprisimenu visko, kas tuo metu įvyko, nes aš susmukau, bet kažkaip šalia manęs atsidūrė tėtį atvežusi GMP medikė. Ji pradėjo mane guosti ir pasakė, kad jį reikia dabar pasiimti.“

Nespėjus susivokti – liepimas išsivežti

Pašnekovės teigimu, ji ne iš karto susigaudė, kad ne jai pačiai teks vežtis tėčio kūną, o reikia iškviesti laidojimo paslaugų įmonę. Anot jos, jai nė karto neteko nieko laidoti ar dalyvauti organizuojant laidotuves. „GMP darbuotoja man paaiškino, kad reikia skambinti laidojimo įmonei ir paklausė manęs, ar turiu Ignalinoje giminių, – įvykių eigą atpasakojo D. Kraujalytė. – Aš tuo metu susipratau, kad reikia paskambinti tetai Aldai. Medikė taip pat kažkam skambino ir kažką kvietėsi.“

Pasak moters, tetai ji pasakė, kad tėtis mirė, jog jis – Priėmimo skyriuje ir kad jai liepia jį pasiimti. Teta perspėjo, jog turi paimti laidojimo įmonė ir kad ji neleistų paimti Ignalinos įmonei, nes jos paslaugos – labai brangios. Pašnekovės teigimu, giminaitė pasakė, kad reikia kviesti įmonę iš Dūkšto, ir pažadėjo tai padaryti. Galiausiai, anot D. Kraujalytės, kažkokiu būdu buvo iškviestos abi įmonės – UAB „Stiliaus namai“ (direktorius Nerijus Šerėnas) ir Jūratės Rudokienės įmonė iš Dūkšto.

Svarbu – ne ant lauko

Pašnekovė tiksliai neprisiminė, bet jos lyg ir buvo paprašyta išeiti iš Priėmimo skyriaus. „Aš išeinu iš ten, atsisėdu ant suoliuko šalia Priėmimo skyriaus ir matau savo tėtį, vėl gulintį GMP automobilyje, – šnekėjo moteris. – Aš garsiai pasipiktinau, kodėl jis ten. Vairuotojas man atsakė, jog džiaugčiausi, kad ne lauke.“ Anot D. Kraujalytės, vėl buvo priėjusi GMP darbuotoja paguosti.

Po kurio laiko, kaip pasakojo pašnekovė, atvažiavo laidojimo įmonės automobilis. „Man palengvėjo, kad tėtis nebegulės GMP automobilyje, – kalbėjo gedinti dukra. – Atsidaro GMP automobilio durelės, ant neštuvų išvažiuoja mano tėtis, laidojimo paslaugų įmonės darbuotojas taip pat ištraukia savo neštuvus. Jie tokie žemučiai, kad, galima sakyti, tiesiai ant žemės guli. Tada nuo aukštų neštuvų jį perkelia ant žemų. Atsegamas ir paruošiamas maišas ir tėvas kone ant žemės guli. Bekeliant pasikėlė megztinis, matėsi nuogas pilvas. Paprašiau jį pataisyti. Po to galva nusviro ant asfalto. Prašiau ją pakelti. Jį taip ilgai tampė ant žemės, jog man atrodė, kad tai vyko amžinai. Pagaliau užsegė maišą.“

Anot moters, tada ji pradėjo klausinėti, kas tas darbuotojas, atvažiavęs pasiimti tėvo palaikų. „Man jis pasisakė vardą ir pavardę, – skaudžias akimirkas prisiminė mirusiojo dukra. – Man jo pavardė nieko nesakė, todėl vėl perklausiau, iš kur jis. Man buvo atsakyta, kad iš Šerėno įmonės. Aš jam pasakiau, kad man reikia laukti įmonės iš Dūkšto, nes kvietėme ją.“

Maišas – svarbiausia

Kaip prisiminė pašnekovė, jai taip pasakius, kažkodėl labiau užpyko ne kūno atvykęs paimti laidojimo įmonės darbuotojas, bet GMP automobilio vairuotojas. „Jis ėmė skėsčioti rankomis, kažką burbėti, – stebėjosi D. Kraujalytė. – Po to pradėjo piktai grūsti neštuvus atgal į automobilį, tai jam ne išsyk pasisekė, todėl spyrė koja. Vėliau nervingai valė neštuvus.“ Anot moters, „Stiliaus namų“ darbuotojas susirūpino maišu, į kurį buvo įdėtas kūnas – kas už jį sumokės. Susigraudinusi pašnekovė pasakojo, kad tupėjo šalia ant neštuvų gulinčio mirusio tėčio ir laukė, kol atvyks jos artimųjų kviesta laidojimo įmonė. Atvažiavo kita teta – Danutė, kartu jos atsiklaupė. Pasak pašnekovės, visą laiką ji jautė, kad tarsi kažkam trukdo. Galiausiai jos su teta sulaukė automobilio iš Dūkšto ir tėtis pagaliau buvo išgabentas. „Vėliau aš klausiau įmonės savininkės, ji sakė, kad N. Šerėno įmonei maišą atidavė iš savo turimų, – pastebėjo D. Kraujalytė. – Man ji taip pat pasakojo, kad N. Šerėnas ne sykį yra pasiėmęs savaitgalį mirusius žmones, iki savaitės pradžios laikęs šaldytuve ir už tai ėmęs nemenką mokestį. Juk gydytoja mirties liudijimą man išrašė tik pirmadienį.“

Moteris pabrėžė, kad tas papildomas šimtas ar kitas eurų jai būtų buvęs nesvarbus. Keisčiausia pašnekovei buvo tai, kodėl jai pabūti su tėvu ir sulaukti atvažiuojančio laidojimo įmonės automobilio neleido Priėmimo skyriuje. „Kam jį reikėjo laikyti iš pradžių GMP automobilyje, o po to kone ant stovėjimo aikštelės grindinio?“ – retoriškai klausė moteris. Kaip sakė D. Kraujalytė, tėtis pašarvotas buvo vėlyvą sekmadienio popietę Kazitiškyje, o palaidotas – pirmadienį, kai buvo išrašytas medicininis mirties liudijimas. Beje, kas ir kada konstatavo J. Kraujalio mirties faktą, ji nežinojo.

Paimti gali ne bet kas

„Ignalinos dienai“ susisiekus su Ignalinos rajono ligoninės direktore Asta Batūriene, tikslios tvarkos, kaip elgiamasi su pacientu, kai jis miršta GMP automobilyje ar pačiame Priėmimo skyriuje, ji įvardyti negalėjo, todėl pasiūlė pasikalbėti su gydytoja reanimatologe.

„Ignalinos dienos“ žiniomis, jei žmogus miršta vežamas GMP automobilyje, nesvarbu ar po nelaimingo įvykio, ar žinant, kad jis sunkiai sirgo, automobilis privalo sustoti. Tada kviečiami policijos pareigūnai, kurie apžiūri, ar ant kūno nėra smurto žymių. Vėliau informuojami mirusiojo artimieji, kurie turi pasirūpinti kūno išgabenimu ir iškviesti pasirinktą laidojimo paslaugų įmonę. Į Priėmimo skyrius GMP automobilyje mirę žmonės nėra gabenami, mirties faktą patvirtinantį medicininį mirties liudijimą išrašo šeimos gydytojas.

Jei pacientas miršta gydymo įstaigoje, t. y. ligoninėje, jo kūnas vežamas į specialią patalpą, kur pralaikomas apie dvi valandas. Ten su mirusiuoju gali pabūti ir atsisveikinti artimieji. Medicininį mirties liudijimą išduoda ligoninės gydytojai. Po to kviečiama su gydymo įstaiga sutartį dėl palaikų saugojimo pasirašiusi laidojimo paslaugų įmonė ir kūnas išvežamas bei laikomas šaldytuve, kol artimieji pasirenka norimą ritualinių laidojimo paslaugų įmonę bei jį pasiima. Konkursas kūno saugojimo (laikymo) paslaugas teikiančiai įmonei pasirinkti yra skelbiamas viešų pirkimų būdu, jį laimi bendrovė, pasiūliusi mažiausią kainą. Sutartis gali būti pasirašoma metams ar kitam laikotarpiui.

Gyvena senais įstatymais?

UAB „Stiliaus namai“ vadovas N. Šerėnas „Ignalinos dienai“ sakė, jog jo vadovaujamos įmonės darbuotojas atvažiavo pasiimti mirusiojo todėl, kad ligoninė neturi kur saugoti kūno. Kadangi J. Kraujalis mirė GMP automobilyje, buvo iškviesta jų bendrovė. „Nei Priėmimo skyriuje, nei GMP automobilyje, nei niekur kitur mirusysis negali būti laikomas, – tvirtino pašnekovas. – Mes padarėme meškos paslaugą, nors norėjome padaryti gera. Bet juk jokių problemų nekilo – atvažiavo kita firma ir paėmė kūną.“

Pasak direktoriaus, jis nepaėmė už šią paslaugą nei cento, nors jam reikėjo už atliktą darbą sumokėti darbuotojui, be to – jam niekas negrąžino maišo, į kurį buvo įdėtas mirusysis. „Mes turime licencijas pirminiam vežimui, kai kūnas nėra paruoštas šarvojimui, palaikų laikymui ir visas kitas, – tikino N. Šerėnas. – O ta firma, kuri kelia bangas, nieko neturi. Ji net negali turėti, nes licencijos išduodamos tik uabams. J. Rudokienės įmonė neturi teisės paimti kūno pirminiam pervežimui.“ Kaip teigė pašnekovas, anksčiau su Ignalinos rajono ligonine jis buvo sudaręs sutartį dėl palaikų laikymo, bet ją nutraukė. Tai pat jis aiškino, jog net jei jo įmonė kūną saugo šaldytuve, artimieji gali patys pasirinkti įmonę, kuri teiks visas kitas paslaugas – kūno paruošimo, šarvojimo ir laidojimo. Direktoriaus teigimu, kūno paruošimas šarvojimui taip pat licencijuojamas, todėl konkurentų įmonė to daryti negali. „Aš kreipiausi, kur reikia, bet dėl pandemijos negali vykti jokie patikrinimai, – šnekėjo N. Šerėnas. – Bet ateis laikas, kai patikrins. Mūsų įmonė konfliktuoja tik su J. Rudokiene, su kitomis problemų neturime. Ji lipa galvomis, išdarinėja nesąmones, diktuoja savo nerašytus įstatymus. Iš įvairių nelaimingų įvykių vietų, iš gaisrų – tik mes vieninteliai galime paimti žuvusius žmones ir vežti teismo medicinos ekspertizei. Licenciją tai atlikti mums išdavė Aplinkos ministerija.“ Pašnekovas tvirtino, jog jokių „arbatpinigių“ iškvietusiems jį, pavyzdžiui, GMP darbuotojams, jis nemoka, jam skambinama tik dėl to, kad jis vienintelis turi teisę paimti kūną.

Licencijos nereikia, reikia – higienos paso

Aplinkos ministerija pateikė „Ignalinos dienai“ tokį atsakymą: „Laidojimo paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo, kuris, teisės aktų nustatyta tvarka, verčiasi individualia veikla, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialas, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo nustatyta tvarka teikiantys visas (žmogaus palaikų pirminį vežimą, žmogaus palaikų laikymą, žmogaus palaikų paruošimą šarvoti, šarvojimą, žmogaus palaikų vežimą laidoti arba kremuoti, laidojimą, kremavimo dokumentų parengimą) ar dalį laidojimo paslaugų.“

Anot Aplinkos ministerijos, laidojimo paslaugų teikimo veikla nelicencijuojama. Visas laidojimo paslaugas galima teikti neturint licencijos. Visgi, kai kurioms paslaugoms atlikti reikalingas leidimas-higienos pasas, bet tarp tų paslaugų nėra pirminio žmogaus palaikų vežimo: „Laidojimo paslaugas, kurių teikimui pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą reikalingas leidimas-higienos pasas (žmogaus palaikų laikymas, žmogaus palaikų paruošimas šarvoti, šarvojimas), laidojimo paslaugų teikėjas turi teisę teikti Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gavęs leidimą-higienos pasą. Laidojimo paslaugos teikiamos nepažeidžiant sveikatos apsaugos ministro nustatytų visuomenės sveikatos saugos reikalavimų ir aplinkos ministro nustatytų laidojimo paslaugų teikimo kokybės reikalavimų.

Laidojimo paslaugų teikėjas privalo teikti žmogaus palaikų pirminio vežimo ir žmogaus palaikų vežimo laidoti ar kremuoti paslaugas, laikydamasis Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų.“

Teisybė tokia: vežti gali

Kaip „Ignalinos dienai“ sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – NVSC) Utenos departamento, išduodančio leidimus-higienos pasus, direktorė Birutė Sapkauskienė, šį dokumentą Aplinkos ministerijos minėtoms paslaugoms atlikti gali gauti visi asmenys, kurie, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, turi teisę užsiimti laidojimo paslaugų veikla. Žinoma, patalpos, kuriose atliekamos paslaugos, turi atitikti tam tikrus reikalavimus.

NVSC Utenos departamento duomenimis, žmogaus palaikų laidojimo paslaugas Ignalinos r. teikia ir turi tokius galiojančius leidimus-higienos pasus:

– Jūratė Rudokienė, Didžiasalis, Salos g. 7. Žmogaus palaikų laidojimo paslauga – žmogaus palaikų šarvojimo veikla, žmogaus palaikų paruošimo šarvoti veikla, žmogaus palaikų laikymo veikla;

– Aldas Bužinskas, Ignalina, Laisvės g. 34. Žmogaus palaikų laidojimo paslauga – žmogaus palaikų paruošimo šarvoti veikla, žmogaus palaikų šarvojimo veikla;

– UAB „Stiliaus namai“, Ignalina, Ligoninės g. 13D. Žmogaus palaikų laidojimo paslauga – žmogaus palaikų šarvojimo veikla, žmogaus palaikų laikymo veikla, žmogaus palaikų paruošimo šarvoti veikla;

– UAB „Laidojimo paslaugų centras“, Ignalina, Bažnyčios a. 4. Žmogaus palaikų laidojimo paslauga – žmogaus palaikų šarvojimo veikla.

Vytauto Ridiko nuotr.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas