Kaunietė pensininkė Irena su vyru Antanu mėgsta keliauti po užsienį, o visus kelionėse užfiksuotus vaizdus kelia į savo kompiuterį. Savaitgaliais į svečius pora pasikviečia bičiulių ir televizoriaus ekrane prisimena gražiausias kelionių akimirkas. Bet vienas neatsargus Irenos anūko poelgis gražią tradiciją sujaukė.
„Dukters vyresnėlis sūnus, dvylikametis Lukas mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus. Jų atsisiunčia internetu. Tik vėliau prisipažino, kad žaidimai buvo nelegalūs, atsisiųsti kartu su virusais – užteršė kompiuterį kenkėjiškomis programomis, dėl kurių praradau kelionių nuotraukas ir vaizdo įrašus“, – apgailestauja moteris, užauginusi dvi dukras ir dabar joms padedanti prižiūrėti tris atžalas.
Moteris sako, kad kompiuteris yra neatskiriama vaikų laisvalaikio dalis, nors visi trys anūkai noriai padeda tvarkyti namus ir kiemą, žaidžia futbolą ar važiuoja pažvejoti su seneliu. Tad, anot kaunietės, apskritai kompiuteriniai žaidimai nėra didelė problema.
Užtat problemų sukelia netinkami, nelegalūs šaltiniai internete, iš kurių ir vaikai, ir suaugusieji mėgsta parsisiųsti tiek žaidimus, tiek įvairias programas.
Tarsi nemokamas sūris spąstuose
Nelegalias programinės įrangos versijas internetu platinantys asmenys ar grupuotės gali pridaryti daug žalos paprastų gyventojų, įstaigų ar verslo įmonių turtui.
Yra didelė rizika, kad su parsisiųsta nelegalia programa į kompiuterį atkeliaus ir kenkėjiškas užkratas. O paprastas kompiuterio savininkas užkrato gali nepastebėti ilgą laiką.
„Dalis kibernetinių nusikaltėlių verčiasi operacinės sistemos ar atskirų programų „nulaužimu“. Nelegalias programų versijas jie deda į internetą ir siekia, kad jos būtų prieinamos kuo didesniam būriui žmonių. Jie gali įdėti net nulaužtą brangios antivirusinės programos versiją, kurią atsisiuntus į kompiuterį sistemą lyg tyčia užpuola virusai“, – pastebi Vytautas Paulauskas, JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ Technologinių praktikų vadovas.
V. Paulausko teigimu, nelegalios programos gali būti patalpinamos įvairiuose interneto puslapiuose – tiek anoniminiuose ar specializuotuose, tiek viešuose. Interneto erdvė yra labai dinamiška, todėl joje sudėtinga susekti ir pašalinti visas nelegalias programų kopijas.
Veikia nenuspėjamai ir net pareikalauja išpirkos
„Devbridge“ atstovas įspėja, kad nelegali programinė įranga vartotojus gali pasiekti tiesiog naršant internete per įvairius reklaminius skydelius ir apgaulingus pasiūlymus. Apgaulės meistrai vilioja žmones vienu mygtuko paspaudimu įdiegti norimą programą. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad apgaulingas reklamas ir įtartinas svetaines, į kurias jos nukreipia, gali būti sunku atskirti nuo tikros gamintojo svetainės.
„Labai svarbu, kad bent jau operacinė sistema ir antivirusinė sistema kompiuteryje veiktų nepriekaištingai. Savo ruožtu, nelegalių programos kopijų veikimą sunku prognozuoti – vieną dieną jos gali veikti sklandžiai, o kitą dieną ekrane pamatysite pranešimą, kad programa nelegali ir nebeveikia. Tokiu atveju, jūs liekate be apsaugos internete ir netyčia galite įsidiegti kitas kenkėjiškas programas“, – aiškina V. Paulauskas.
Vienos kenkėjiškos programos gali užšifruoti duomenis kompiuteryje ir paprašyti išpirkos. Kitos pradės atlikinėti nesankcionuotus veiksmus, pavyzdžiui, siųsti šimtus nepageidaujamų reklaminių laiškų iš jūsų kompiuterio. Tokiam kenkėjiškam duomenų srautui nesiliaujant, jūsų interneto tiekėjas ar net atskiros svetainės, kuriose lankotės, gali apriboti jums teikiamas paslaugas: tiekėjas ribos interneto ryšį, o mėgstamoje svetainėje bus blokuojamas jūsų vartotojo IP adresas.
Kaip neapsigauti?
Kenkėjiškai programai kelią į kompiuterį gali atverti ne vien neatsargūs vaikai ar anūkai.
Internete netrūksta skelbimų, siūlančių pigiai įsigyti nelegalių programų. Jeigu originali programa kainuoja, tarkim, 100 eurų, tai „nulaužtą“ jos versiją verteivos internete gali pasiūlyti už 20 ar vos 10 eurų. Tačiau, siūlytojai neatsako už pasekmes, kas nutiks, kai pirkėjas pabandys pasinaudoti savo nelegaliu pirkiniu.
Taip pat pasitaiko, kad nelegalių ir kenkėjiškų programų į kompiuterį įdiegia nelegalūs meistrai, kurie tiesiog nori padėti kaimynui arba šeimos draugui. Tad jeigu žinote asmenį, kuris „išmano apie kompiuterius“ ir už simbolinį atlygį yra pagelbėjęs ne vienam jūsų pažįstamam žmogui, vis tiek geriau nerizikuokite.
„Duomenys yra brangus turtas, todėl paprasti žmonės juos turi saugoti taip pat atidžiai, kaip ir didžiosios įmonės. Visų pirma, derėtų vengti nelegalių programų – neskatinti taip vadinamojo piratavimo ir šešėlinės ekonomikos. Mat kiekviena nelegali programos versija – ne tik grėsmė jūsų kompiuteriui, bet ir į valstybės biudžetą nesumokėti mokesčiai“, – sako specialistas.
Kiekvienas vartotojas turėtų būti dėmesingas ir parodyti sąmoningumą įsigydamas programinę įrangą savo kompiuteriui, planšetei ar išmaniajam telefonui.
Visada derėtų pasidomėti pardavėju, jo veikla ir santykiu su įrangos gamintojais.
Programos išnaudoja vartotojų duomenis kibernetinėms atakoms
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie KAM registravo incidentus Lietuvoje, kai legitymios programos išnaudojamos piktavalių užmaskuoti atliekamas kibernetines atakas. Programos, kurios naudojasi vartotojų duomenų srautu, patampa įrankiu kibernetiniams nusikaltėliams išnaudoti kitų žmonių resursus, kad įterpti kenkėjišką duomenų srautą. NKSC rekomenduoja tokias programas naudoti tik gerai įvertinus kylančias rizikas.
Taikomoji programėlė „Honeygain“ – Pietų Amerikoje, Sonoroje 2018 m. registruotos įmonės sukurta programinė įranga, veikianti „Android“, „Windows“ ir „MacOS“ operacinėse sistemose. Remiantis gamintojo informacija, ši programa skirta už atlygį leisti tretiesiems asmenims naudoti turimus internetinio ryšio resursus . Turimų resursų naudojimas užtikrinamas vartotojui sukūrus paskyrą „Honeygain“ portale ir į kompiuterį ar mobilųjį įrenginį įdiegus programėlę „Honeygain“. Į kompiuterį įdiegtoje programėlėje įvedami „Honeygain“ portale užregistruotos paskyros duomenys, programėlė su „Honeygain“ serveriu patikrina duomenų tikrumą ir esant teisingiems duomenims, aktyvuoja internetinio ryšio resursų dalinimo mechanizmą ir laukia prisijungiančių klientų.
Klientai prisijungę prie programėlės „Honeygain“ naudoja įrenginio, kuriame įdiegta programėlė, IP adresą ir kuria duomenų srautus. Pažymime, kad „Honeygain“ atakų nevykdo, tačiau klientas, prisidengęs vartotojo, įsidiegusio šį programinį paketą, IP adresu potencialiai gali vykdyti kibernetines atakas ar kitas nusikalstamas veikas. Svarbus faktas, kad „Honeygain“ įsidiegęs vartotojas neturi galimybės programėlėje ar valdymo panelėje kontroliuoti klientų, jų kiekio ir jų internete atliekamų veiksmų.
Programėlė renka funkcionavimą nusakančią statistiką (vartotojo IP adresą, įrenginio GPS lokaciją, įrenginio šalies kodą, miesto pavadinimą, programėlės aktyvumo duomenis) ir ją siunčią į nutolusius serverius. „Honeygain“ programėlę vystanti įmonė registruota Pietų Amerikoje, kurioje negalioja Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, todėl kyla papildomos saugumo rizikos dėl vartotojo duomenų saugumo.
Reklama: Kaspersky24.lt
