Nuo Utenos nutolęs 25 kilometrus, tarp Linskio kaimo (Užpalių sen.) ir Kušlių miško buvo įsikūręs senasis Abromiškio kaimas (Užpalių sen). Buvusio kaimo gyventojai, įnoringo likimo išblaškyti po visą Lietuvą, tik savo pasakojimais gali atskleisti, koks buvo jų gimtasis kaimas, kokie žmonės čia gyveno. Galimai nuo XVIII amžiaus savo pradžią skaičiuojanti vietovė, 2002 metais praradusi vienintelę gyventoją, kurį laiką buvo laikoma mirusia, tačiau prieš vienuolika metų 1900 metų Samulių sodybą įsigijęs vilnietis muzikantas Ričardas Bimbiras pastaruosius penkerius metus joje gyvena nuolat.
XVIII amžiaus pabaigos Abromiškio kaimo gyventojai
Šiaulietė Neringa Špukaitė-Mamasalijeva domisi ne tik savo senelės tėviške – Linskio kaimu. Moteriai smalsu surinkti kiek galima daugiau duomenų ir apie šalia Linskio esantį Abromiškį, iš kurio kilo jos senelis Evaristas Kemeklis. Užpalių Romos katalikų bažnyčios (RKB) santuokos metrikų knygose 1742–1795 metų įraše pašnekovė rado, kad ,,1781 metų gegužės 19 dieną tuokėsi Laurynas Mierkis iš Abromiškio su Agota Parnavaite iš Gyliškių”. Anot jos, tai pirmas Abromiškio kaimo paminėjimas bažnytiniuose dokumentuose.
Remdamasi jau minėtomis bažnytinėmis santuokos, krikšto ir mirties knygomis N. Špukaitė-Mamasalijeva teigė, kad nuo 1783 metų kaimas pradėjo didėti: žmonės tuokėsi ir čia kūrė šeimas, gimė kūdikiai. L. ir A. Mierkiai pirmieji šiame kaime susilaukė kūdikio, 1783 metų kovo 2 dieną pakrikštijo jį Kazimieru. XVIII amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje kūdikiai gimė Kazimiero Gaučio, Motiejaus Klumbos, Jono Mierkio, Motiejaus Milašiaus, Jono Pauros, Antano Repšio, Juozapo Repšio, Pranciškaus Repšio, Stanislovo Repšio, Antano Šlapkausko, Elžbietos Paulukaitės šeimose.
Anot šiaulietės, L. Mierkis iš Kaimynų kaimo (Užpalių sen.) išėjo kurti savo gyvenimo į Abromiškį. Čia tapo pirmuoju raštuose užfiksuotu naujakuriu.
Toliau, remdamiesi N. Špukaitės-Mamasalijevos tyrinėjimais, pateikiame informaciją apie XVIII amžiaus pabaigos Abromiškio gyventojus.
P. Repšys iš Linskio po dvimetės dukrytės Onos, vėliau ir žmonos Onos mirties su keturiolikmečiu sūnumi Juozapu bei 21-erių dukra Kotryna atsikėlė gyventi į Abromiškį. 1791 metų žiemą jis antrą kartą vedė Marijoną Brauliukaitę iš Užpalių. Su ja susilaukė dviejų sūnų: Jono ir Motiejaus. Praėjus penkioms žiemoms Pranciškus savo 26 metų dukrą Kotryną ištekino už M. Klumbos. M. Klumba iš Kušnieriūnų (Užpalių sen.), gimęs 1762 metais, 1796 metais susituokė su Kotryna Repšyte, gimusia 1770 metais Linskyje, bet jau kurį laiką gyvenusia Abromiškyje. Čia jis šalia šešuro namų įkūrė savus.
J. Repšys, Motiejaus ir Agotos iš Linskio sūnus, irgi palaidojęs žmoną Oną, iš gimtojo kaimo atsikėlė į Abromiškį su šešiamečiu sūnumi Ignu. 1784 metais vedė antrą žmoną – Oną Kumelytę. Su ja susilaukė keturių dukrų: Cecilijos, Onos, Barboros, Agotos ir dviejų sūnų: Motiejaus bei Justino. Pirmagimė Cecilija mirė būdama ketverių.
Prie J. Repšio sklypo žemės plotą įsigijo ir jo jaunesnysis pusbrolis S. Repšys – Kazimiero ir Cecilijos Repšių sūnus iš Linskio. 1785 metų rudenį ištekinęs 18 metų sulaukusią seserį Barborą už Stanislovo Reikalo į Bajorų kaimą (Užpalių sen.), po metų ir pats vedė. Būdamas 21-erių vedė Agotą Bagdonaitę iš Norvaišių (Užpalių sen.). Pirmagimis sūnus Jurgis išgyveno vos keturis mėnesius. Vėliau šeima susilaukė sūnaus Liudo, dukterų Liudgardos ir Agotos.
Kitas Linskio Repšių artimas giminaitis A. Repšys taip pat patyrė našlio dalią. Pradėjo šeimą kurti Linskyje, kur su žmona Agota Vebyte augino dukrą Kotryną. Tačiau 1781 metų liepos mėnesį jo 25 metų žmona mirė gimdydama. Ruošdamasis antroms vedyboms vyras statėsi naujus namus gretimame kaime – Abromiškyje. Už našlio Antano gana greitai ištekėjo Rozalija Kukutaitė. Ji rūpinosi trimete podukra. 1782 metais šeimai gimė sūnus Motiejus, po penkerių metų – dukra Agota. Mergaitė nesulaukė nė metukų – mirė.
Čia sau namus surado Jono ir Margaritos Mierkių šeima su sūneliu Jonuku. Jonas Mierkis, gimęs ir augęs Kaimynų kaime, 1784 metais vedė dvylika metų vyresnę Margaritą Baukytę iš Likančių (Užpalių sen.). Žmonos tėviškėje pradėjusi kurtis šeima pirmagimio sūnaus Juozapo susilaukė 1786 metais. Deja, tų pačių metų kovo mėnesį kūdikis mirė. Po metų gimė antras vaikas Jonas. 1787–1790 metais Mierkių šeima persikėlė gyventi į Abromiškio kaimą. Ten jau gyveno Jono brolis L. Mierkis. 1790 metų žiemą Jono ir Margaritos šeimoje gimė dukra Ona. Po kelerių metų sūnus Jonas, eidamas aštuntuosius, mirė.
K. Gaučys iš Linskio ir Ona Petrokaitė 1785 metais Abromiškyje susilaukė dukters Viktorijos. Po pusantrų metų K. Gaučiui su antrąja žmona Ona Indrašiūte gimė sūnus Juozapas, dar po dvejų metų – Jurgis, o 1791 metais – dukra Ona. Mergaitė išgyveno ketverius metus. 1792 metų pavasarį, būdamas 40 metų amžiaus, K. Gaučys mirė.
J. Paura į Abromiškį atsikėlė iš Tarvydžių (Užpalių sen.). Kartu su juo atkako ir sesuo Ona Paurytė. Jonas su Ona Gaučyte susituokė 1792 metų vasarą, o kitą vasarą susilaukė sūnaus Dominyko. Praėjus mėnesiui po sūnaus gimimo mirė pats J. Paura, būdamas 37 metų. Sūnus Dominykas irgi trumpai tegyveno: 1795 metų žiemą, būdamas dvejų metų, berniukas mirė.
O. Paurytė, šiek tiek laiko pagyvenusi brolio šeimoje, 1793 metais ištekėjo už Motiejaus Klumbos iš Šeimyniškių (Užpalių sen.). Šeima apsigyveno Abromiškyje. Jiems gimė sūnus Mykolas. Deja, pirmagimis neišgyveno. Jiems likus gyventi Abromiškyje kaime atsirado dvi bendrapavardės Klumbų šeimos: Motiejaus ir Kotrynos bei Motiejaus ir Onos.
M. Milašius gimė Toleikiuose (Sudeikių sen.), bet po mamos Onos mirties tėvui vedus antrą kartą augo Užpaliuose. Būdamas trisdešimties vedė Marijoną (pavardė nežinoma) ir apsigyveno Abromiškyje. Čia 1791 metų žiemą šeimai gimė dukra Liucija. Mergaitė mirė būdama dvejų metukų.
Abromiškyje apsigyveno iš Viešeikių (Sudeikių sen.) kilusi Jono ir Kristinos Paulukų dukra Elžbieta Paulukaitė. Čia 24 metų mergina 1794 metų rudenį susilaukė dukters Rozalijos. Mažylė krikštijant buvo įrašyta į „Užpalių RKB 1742–1795 gimimo metrikų knygą” kaip „illegitimi thori”, t. y. „neteisėto statuso” (nesantuokinis vaikas).
A. Šlapkauskas, kilęs iš Armoniškio (Užpalių sen.), irgi kūrėsi šiame kaime. 1795 metų žiemą jo žmona Ona pagimdė dukrą Agotą.
Abromiškis gimtuoju kaimu tapo tik čia gimusiems kūdikiams, mat visų jų tėvai – ne vietiniai, o čia gyventi atsikėlę iš aplinkinių artimesnių, kartais – ir tolimesnių vietų.
Jei 1781-ieji laikytini kaimo įkūrimo metais (tada pirmą kartą paminimas Abromiškio kaimas), o 2002 metai – kaimo išnykimo data (2002 metų lapkričio mėnesį mirė Ona Kemeklytė – paskutinė senojo kaimo gyventoja), galima sakyti, kad Abromiškio kaimas gyvavo tik 221-erius metus. Tiesa, faktas, kad neseniai Abromiškyje įsikūrė R. Bimbiras, nebeleidžia teigti, kad kaimas yra visiškai miręs.
Kaimo įkūrėjų Mierkių giminė
Pasak N. Špukaitės-Mamasalijevos, nuo pat L. Mierkio įsikūrimo Abromiškyje, t. y. 1781 metų, šiame kaime pradėta Mierkių giminės tąsa. Lauryno sūnus Kazimieras, gimęs 1783 metais, savo šeimą sukūrė gimtuosiuose namuose. Jais Mierkiai rūpinosi iš kartos į kartą, kol vienas jų palikuonių sugalvojo pasistatyti naują namą. Petro Mierkio tėvas naują namą statėsi sukilimo metais – 1863-aisiais. Jame savo amžių nugyveno Petras ir Teresė Mierkiai. Dukrą Veroniką, gimusią 1897 metais, ištekino už turtingo vaineikiečio Jono Kemeklio. Ateidamas užkuriomis į Mierkių ūkį jauniausias Kemeklių sūnus atsinešė turto pinigais. Mierkiai irgi buvo pasiturintys, nemažai žemės turėjo, „būt Kemeklis nėjįs int biednos” (linskiečių teigimu). Vedęs Veroniką Jonas perstatė namą – jį padidino, pasistatė kalvę, nusipirko visus kalvystės įrankius. Nusipirkę dar daugiau žemės Kemekliai iš viso valdė 50 hektarų (dirbamos žemės, pievų, miško). Samdė 3 ar 4 tarnus. Pas J. Kemeklį yra tarnavę Jonas Kučinskas, Ona Mierkytė, Vincas Samulis. Pastarasis ganydavo karves, O. Mierkytė – melždavo, J. Kučinskas su arkliais dirbdavo laukuose. Bernai lauko darbus nudirbdavo, mergos viduje apsiruošdavo. Tarnaitės kūrendavo pečių, virdavo valgį šeimynai, plaudavo drabužius, vaikus prižiūrėdavo. Šeimoje augo keturi vaikai: dvi vyresnės dukros: Genovaitė (gimusi 1920 metais), Ona (gimusi 1924 metais) bei du jaunesni sūnūs Evaristas (gimęs 1926 metais) ir Kazys (gimęs 1930 metais). Jie visi išėjo iš gimtojo kaimo, išskyrus Oną. Iš 1989 metų gyventojų surašymo duomenų matyti, kad Abromiškyje gyveno tik vienas gyventojas. 1989 metais likusi vienintelė Abromiškio kaimo gyventoja O. Kemeklytė iki pat 2002 metų tęsė protėvių Mierkių giminę. Kol ji gyveno, tol gyvavo senojo kaimo atminimas, tol gyvavo Mierkių giminė.
