Jubiliejinės Daugailių šventės dalyviai turėjo unikalią galimybę bent akies krašteliu žvilgtelėti į Daugailių krašto metalurgines paslaptis – prie Daugailių I piliakalnio vyko bronzos amžiaus metalo liejimo eksperimentai. Eksperimentus vykdė ir juos stebėti visus norinčius kvietė dr. Agnė Čivilytė (Lietuvos istorijos institutas), dr. Giovanna Fregni (Italija) ir dr. Gvidas Slah (VDA Telšių fakultetas).
Pristatydama savo kolegas A. Čivilytė „Utenos dienai“ sakė, kad G. Fregni yra viena žinomiausių eksperimentinės archeologijos (ypač bronzos amžiaus laikotarpio dirbinių lydymo sferoje) atstovų Europoje. „Labai džiaugiamės, kad mūsų kvietimu ji sutiko dalyvauti šiuose eksperimentuose ir savomis lėšomis atvyko į Daugailius. Pagalvojome, kad būtų labai gražu dalyvauti jubiliejinėje miestelio šventėje, kadangi prieš kelerius metus kasinėjome Daugailių seniūnijoje esančius Garnių I, Antilgės piliakalnius. Ten irgi buvo liejama bronza, gyveno vėlyvojo bronzos amžiaus žmonės, – sakė A. Čivilytė. – Taip pat pakvietėme atvykti ir Gvidą, kuris yra labai užimtas žmogus. Jis aukšto lygio eksperimentatorius akmens amžiaus srityje, jau daug metų lydo ir metalą, ir geležį. O aš daugiau teoretikė nei lydytoja, mokausi iš kolegų. Kalbėdama ir dirbdama su kolegomis supratau, kad archeologams labai svarbu bandyti, mano nuomone, eksperimentai yra privaloma archeologijos studijų dalis. Gali kiek nori teorizuoti apie dirbinius, bet neišbandžius, nepažiūrėjus bus sunku spręsti, kokios buvo gamybos technologijos, kas tiems dirbiniams galėjo atsitikti, kodėl jie tokie, o ne kitokie… Kol žmogus nepamato, kaip gimsta objektas, tol jis tiksliai nelabai suvokia, apie ką rašo.“
Pasak Lietuvos istorijos instituto atstovės, archeologijos studijos mūsų šalyje yra gana patrauklios, o jas šiuo metu siūlo Vilniaus ir Klaipėdos universitetai.
Paklausta, kuo Daugailių kraštas išskirtinis archeologine prasme, A. Čivilytė šypsodamasi sakė, kad pirmiausia jis ypatingas tuo, jog čia gyvena labai draugiški žmonės. „Antra, kaip ir minėjau, šalia Daugailių yra įtvirtinti Garnių I, Antilgės piliakalniai, kuriuos mes tyrinėjome. Čia vyko mūsų archeologinės ekspedicijos, pradžia bronzos amžiaus pažinimo: iš kur žmonės gyvendami prie ežerų šiose aukštumose galėjo gauti bronzos, ką gamino. Mūsų tyrimai atskleidžia ne pačią informaciją apie metalurgiją, o labiau, kokia buvo gyvensena, ekonomika, ką žmonės valgė, kokius gyvulius augino, su kokiais regionais palaikė ryšius, tie ryšiai buvo artimi ar tolimi“, – supažindino ji.
Viešnia iš užsienio G. Fregni atskleidė, kad Lietuvoje lankosi pirmą sykį. Ji teigė esanti sužavėta tuo, kiek čia daug gamtos, žalumos, kad Lietuva – ne tik miestai: „Nuostabu matyti vietą, kur saugoma gamta. Jūs turite piliakalnį, kurį kiekvienas gali aplankyti, ir jį saugote – niekas nemėgina ant jo pastatyti kažkokio pastato. Aš tikrai norėsiu čia sugrįžti.“
G. Slah teigimu, bronzos amžiaus metalo liejimo eksperimentų stebėtojų bene dažniausiai užduodamas klausimas – kiek laiko trunka vieno ar kito objekto išliejimas (atsakymas: 15–20 min.), o įdomiausioji dalis – pats procesas. Anot jo, kaip ir priešistorėje, bronza gaminama iš vario ir alavo. Klasikinė bronzos sudėtis: 90 proc. vario, 10 proc. alavo.
„Turbūt viena iš pagrindinių mūsų misijų dalyvaujant tokiuose renginiuose – mokslo populiarinimas, įvairios informacijos apie priešistorę suteikimas žmonėms“, – sakė G. Slah.
A. Čivilytė pasidžiaugė, kad jų komanda Daugailiuose priimta itin šiltai. „Daugailių seniūnija mums suteikė nakvynę, maitinimą. Apsistojome klebonijoje, turime atskirus kambarius, patogumus, gauname puikius pietus, pagamintus buvusios seniūnės Giedrės Eimutienės, kuri mumis labai rūpinasi ir be galo daug padeda“, – pasakojo Daugailių viešnia.
