Jaunasis ūkininkas džiaugiasi nepasidavęs vilionėms dirbti svetur

Ūkiai, kuriuose darbuojasi šeimos nariai, yra labiausiai paplitęs ūkininkavimo modelis visose Europos Sąjungos valstybėse. Šeimos ūkiai labai vertinami ir Lietuvoje, jie itin svarbūs, išlaikant kaimą gyvą ir gyvybingą. Šeimos yra ir jaunųjų ūkininkų Deivydo bei Rasos Lukoševičių ūkis Varėnos rajono Senųjų Naniškių kaime.

Jie dirba 140 ha žemės ir išsiverčia vien savo jėgomis, visus darbus nudirba patys. Deivydui – 37, žmonai Rasai – 34, dukrai Ugnei – 15, sūnui Nedui – 8 metai. Svarbiausias ūkio darbuotojas – pats Deivydas, žmona tvarko dokumentus ir rūpinasi šeima.
Deivydas pasakoja, kad ūkininkauti pradėjo nuo 2006 m. Iškart išsinuomojo 70 ha žemės ir pradėjo auginti lubinus, grikius, avižas, rugius, kviečius, kvietrugius. „Po metų jau dirbau 110 ha, tai nedaug iki šiandien ir išsiplėtėme. Dabar Varėnoje didžiulė konkurencija, labai sunku rasti laisvos žemės, viskas užimta. Labai padaugėjo modernios technikos, kuri dirba greitai ir apdirba daug plotų, o sklypų nedaugėja, todėl nuomotis ar įsigyti žemės tampa sudėtinga. Mano brolis taip pat ūkininkauja, ir su juo varžomės dėl žemės, tad dalis mano plotų jau Šalčininkų rajone, čia nebėra kur plėstis“, – dalykiškai aiškina Deivydas. Pusė dirbamos žemės nuosava, kita pusė – nuomojama. Žemės čia nenašios, tad ir derliai, palyginti su kitais rajonais, nedideli. Rugių užauginama iki 1,5 tonos, grikių – iki 1 t, kviečių, kvietrugių – 3-4 tonų.
Maždaug pusėje dirbamo ploto Deivydas ūkininkauja ekologiškai, kitoje pusėje – užsiima tradicine augalininkyste. Jaunasis ūkininkas linkęs verstis vien ekologiška augalininkyste, tačiau sako, kad reikalavimai 5 metus nemažinti ekologiškų plotų kelia problemų, nes žemės savininkai, kurie nuomoja sklypus, nelinkę tokiam ilgam laikotarpiui pasirašyti nuomos sutarties, jie žemę bet kada gali atsiimti sau, parduoti ar pernuomoti kitiems, todėl verstis vien tik ekologine augalininkyste nesaugu, už ploto sumažinimą gali tekti mokėti dideles baudas.
Ūkininkas pastebi, kad ekologiškos produkcijos poreikis dabar labai didelis, visą užaugintą derlių jis parduoda vokiečiams, olandams, belgams, jie mielai viską superka, tik turėk, ką parduoti. Deivydas stebisi, kad vokiečiai perka daug lubinų, kuriais kiti nelabai domisi, ir iš jų gamina mišinėlius vaikams. „Užsieniečiai supranta sveiko maisto naudą, todėl ir superka mūsų užaugintą žaliavą“, – situaciją apibūdina ūkininkas.
Pats Deivydas labai palaiko ekologinį ūkininkavimą, rūpinasi sveikata ir mano, kad mūsų žmonės dar per mažai galvoja apie tai, ką valgo. Ypač jį neramina genetiškai modifikuotų organizmų paplitimas. Kita vertus, ekonominė padėtis, ypač senjorų, neleidžia jiems įsigyti sveikesnių, bet brangesnių produktų.
D. Lukoševičius ekologinio ūkininkavimo patirties sėmėsi įvairiuose seminaruose, mokymuose, nuolat bendradarbiauja su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, neapsieina be jų rekomendacijų. „Užsieniuose mokytis neteko, tačiau ir pas mus viskas šauniai vyksta, daug mokymų organizuojama, ten susitinkame su bendraminčiais, pasidalijame patirtimi, pasimokome vieni iš kitų“, – aiškina Deivydas.
Jis pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos supaprastintąją priemone „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, gavo 129 tūkst. Lt paramą ir įsigijo naują traktorių. „Mano kombainai seni, todėl dabar esu padavęs paraišką naujojo laikotarpio Lietuvos kaimo plėtros programos 2014-2020 m. priemonei „Investicijos į materialųjį turtą“, labai norėčiau įsigyti naują kombainą, sėjamąją, tačiau nežinau, ar pasiseks, atsakymo dar negavau, tačiau labai tikiuosi“, – dėsto Deivydas.
Kadangi žemės labai trūksta, tai Deivydo planuose – verslinė žvejyba. Jau dabar turi įrengęs 1 ha ploto tvenkinį, tačiau kol kas tik savo reikmėms. Ateityje tai galėtų tapti rimtu verslu. „Žuvimis iš tvenkinių paprastai prekiaujama rudenį, kai laukai jau nuimti ir apsėti, tad netrukdytų mano ūkininkavimui. Žiūrėsiu, koks šiemet bus derlius, kokios pajamos, tarsiuosi su žuvininkystės konsultantais ir tik viską gerai įvertinęs, imsiuosi papildomo verslo“, – planais dalijasi ūkininkas.
Į klausimą, kaip gyvena jų kaimas, Deivydas atsako teigiamai. „Kaimas nedidelis, bet gyvenimas jame verda, žmonės dirba, vaikai su mokyklos autobusiuku vežiojami į Valkininkų mokyklą. Ne vieną sodybą kaime jau yra nusipirkę miestiečiai, kurie čia vasaroja ir leidžia savaitgalius. Gerai su jais sutariame, bendradarbiaujame, kartu tvarkomės aplinką, šienaujame, kepame šašlykus“, – įspūdžiais dalijasi Deivydas.
Paklaustas, ar iš šeimos ūkio šeima gali pragyventi, 37-erių ūkininkas atsako, kad tikrai taip. „Mes daug dirbame, bet žiemą esame laisvesni, pakeliaujame po svečias šalis. Šeimos ūkio pajamų tikrai užtenka visiems mūsų ir vaikų poreikiams patenkinti“, – įsitikinęs jaunasis ūkininkas, kurį ne kartą kvietė dirbti svetur, tačiau jis džiaugiasi galėdamas gerai gyventi Lietuvoje.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Sponsored Video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas