Prasta techninė būklė, nusidėvėję vamzdynai, byrantys balkonai ar nesaugūs stogai – tai kasdienybė, su kuria susiduria daugelio kultūros paveldo statusą turinčių daugiabučių gyventojai. Nors tokių pastatų atnaujinimas reikalauja daugiau derinimų ir turi specifinių reikalavimų, atnaujintos kvietimo sąlygos atveria palankesnes renovacijos galimybes.
„Vienas esminių skirtumų – fasado šiltinimas. Kultūros paveldo daugiabučių sienų iš išorės šiltinti dažniausiai negalima, todėl alternatyva – vidaus šiltinimas. Tačiau gyventojai dažnai nesiryžta šiam žingsniui dėl sumažėsiančio ploto ir papildomų išlaidų“, – teigė daugiabučių namų renovacijos administravimo paslaugas Vilniuje teikiančios įmonės vadovas Vytenis Navagreckas.
Pasak daugiabučių namų modernizavimo eksperto Edvino Bindoko, tokiems projektams ne tik keliami aukštesni kokybės reikalavimai, bet ir derinimo bei planavimo procesas užtrunka gerokai ilgiau. „Reikia atlikti vertingųjų savybių analizę, polichrominius tyrimus, pasirinkti tinkamas medžiagas, o projektus gali rengti tik kvalifikuoti specialistai, išskirtinai dirbantys su kultūros paveldo objektais“, – pasakojo ekspertas.
Sudarytos palankios sąlygos
Nors paveldosaugos reikalavimai išlieka, šiuo metu kultūros paveldo daugiabučių modernizacijos sąlygos yra kur kas palankesnės. Nuo gegužės 6 d. galiojantis atnaujintas kvietimas suteikia galimybę pretenduoti į valstybės paramą net ir nepasiekus B ar A energinio naudingumo klasės – pakanka užtikrinti 25 proc. šilumos energijos sutaupymą.
Butų ar kitų patalpų savininkai gali nesunkiai įvertinti, kiek galėtų gauti paramos – tereikia namo naudingąjį plotą padauginti iš kvietime nurodyto įkainio. Vienas jų taikomas projekto parengimo, administravimo ir priežiūros išlaidoms, kitas – rangos darbams, kurie prisideda prie energinio efektyvumo.
„Šis kvietimas buvo patikslintas būtent tam, kad būtų galima padėti išsaugoti kultūros paveldo objektus. Daugelio jų būklė šiandien yra prasta, todėl atsakingai taikant tinkamas priemones, tikrai įmanoma ne tik pagerinti jų techninę būklę, bet ir prisidėti prie vertybių išsaugojimo ateities kartoms“, – pažymėjo Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus projektų vadovas Vladas Trakimavičius.
Kodėl svarbu ilgai nelaukti?
Pasak E. Bindoko, svarbiausia grėsmė tokiems pastatams – natūrali erozija. Laikui bėgant klimato, aplinkos bei žmogaus veiklos veiksniai silpnina konstrukcijas ir pažeidžia architektūrinius elementus. „Jei nieko nebus daroma, galiausiai gali nebelikti ko saugoti“, – perspėja ekspertas.
Renovuojant sprendžiamos ne tik paveldosaugos, bet ir praktinės problemos: nuo drėgmės rūsiuose iki pasenusių vamzdynų, netinkamos vėdinimo sistemos ar nepatogios infrastruktūros. „Atidėliojant darbus, daugiabučiai toliau praranda vertę ir tampa vis brangesni prižiūrėti ar restauruoti, todėl laiku priimtas sprendimas renovuoti – tai investicija ir į saugumą, ir į kultūros paveldo išsaugojimą“, – pridūrė E. Bindokas.
Daugiabučių namų modernizavimo projektų įkainio kvietimas galioja iki 2025 m. spalio 1 d., raginame apsispręsti dėl renovacijos, rengti investicijų planus ir teikti paraiškas.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
