Požiūris į daugiabučių modernizavimą keičiasi: jis vertinamas ne vien kaip energinis, techninis, estetinis pastatų atnaujinimas, bet ir kaip miestų transformacijos įrankis. Kartu sutvarkomi kiemai, atnaujinamos žaliosios zonos, įrengiamos poilsio erdvės ir infrastruktūra aktyviam gyvenimui. Vis dažniau kvartalai atnaujinami kompleksiškai, o tai padeda sukurti darnią urbanistinę visumą.

Miegamieji rajonai virsta gyvybingais centrais

Daugiabučių atnaujinimas gali iš esmės pakeisti ne tik atskiro namo, bet ir viso kvartalo bei rajono veidą. Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorė Rūta Leitanaitė pabrėžė, kad mūsų gyvenimo kokybę lemia ne tik būstas, bet ir tai, kas matoma už lango. Žaliosios erdvės, patogūs kiemai, vietos poilsiui bei bendruomenės veikloms yra svarbios tiek fizinei, tiek emocinei gerovei.

„Raginame žvelgti į renovaciją kaip į visapusišką procesą – ne tik atnaujinti pastatą, bet ir sugrąžinti gyvenimą į kiemus. Mikrorajonai buvo suprojektuoti kaip vientisos struktūros su viešosiomis erdvėmis, todėl svarbu, kad jų atnaujinimas vyktų kompleksiškai – nuo pastatų iki žaliosios infrastruktūros. Tokia plėtra padeda kurti vietas, kur gyventojai nori leisti laiką, augina bendruomeniškumą ir mažina socialinę atskirtį“, – sakė architektė.

Pasak jos, mikrorajonai, ilgą laiką buvę tik miegamieji, gali virsti visaverčiais miesto gyvybės centrais. Tam būtinas visapusiškas atsinaujinimas: pirmųjų aukštų pritaikymas verslui, patogios viešosios erdvės, sporto ar laisvalaikio galimybės. Svarbiausia – gyventojų įsitraukimas: jų poreikiai turi būti pagrindinis atspirties taškas planuojant pokyčius.

Anykščiai: miesto atnaujinimas su tvarumo vizija

Anykščių rajono savivaldybės patirtis – vienas iš pavyzdžių, kaip renovaciją galima įgyvendinti nuosekliai ir strategiškai. Anot rajono vyr. architektės Daivos Gasiūnienės, savivaldybės tikslas – ne vien pavieniai atnaujinti namai, bet ir estetiškai bei funkcionaliai vientisa gyvenamoji aplinka. Čia daug dėmesio skiriama ir tvarumo aspektams.

„Tvarumas mums – ne tik energinis efektyvumas, bet ir žaliosios infrastruktūros plėtra, lietaus vandens įsisavinimo sprendimai, natūralios dangos, kurios prisideda prie mikroklimato gerinimo. Renovacijos procesas suteikia galimybę formuoti miestą iš naujo – kurti aplinką, kurioje gyventi ir sveika, ir malonu. Tinkamai išnaudojant valstybės paramą bei finansavimo programas, galima žingsnis po žingsnio įgyvendinti šią viziją“, – teigė architektė.

Savivaldybė taip pat palankiai vertina naujas valstybės finansuojamas tvarumo priemones, numatytas šiuo metu galiojančiame kvietime, – elektromobilių įkrovimo stoteles, dviračių saugyklas. Pasak D. Gasiūnienės, kuo greičiau jos taps standartu, tuo greičiau miestai taps draugiškesni aplinkai ir žmonėms. Kartu tai padės formuoti kasdienių įpročių pokyčius.

Pasinaudojus valstybės parama – mažesnės išlaidos

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučių renovacijai – reali galimybė gyventojams pagerinti savo būsto sąlygas ir prisidėti prie tvaresnio miesto kūrimo patiriant mažesnes išlaidas. Valstybės parama skiriama po renovacijos siekiantiems B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės daugiabučiams. Paraiškas galima teikti iki 2026 m. balandžio 1 d.

Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas – APVA tinklalapyje apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.