Kovo 3-24 dienomis Rokiškyje prasidės Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams-2015″.
SPEKTAKLIŲ ANONSAI

NACIONALINIS KAUNO DRAMOS TEATRAS
3 d. 18 val.
GENTIS
pagal Ievos Simonaitytės romaną „Aukštujų Šimonių likimas”
Vienos dalies drama.
Trukmė – 2 val.
Premjera – 2014 m. balandžio 12, 13, 16 d.
Režisierius– Agnius Jankevičius.
Scenografė ir kostiumų dailininkė – Laura Luišaitytė.
Vaizdo ir šviesų dailininkas – Vladimiras Šerstabojevas.
Muziką parinko Agnius Jankevičius.
Vaidina: Inga Mikutavičiūtė, Aleksandras Kleinas, Gabrielė Aničaitė, Jūratė Onaitytė, Gintaras
Adomaitis, Daiva Rudokaitė, Gintautas Bejeris.
Spektaklis „Gentis” sukurtas  pagal I. Simonaitytės romaną „Aukštujų Šimonių likimas”. „Tai nemenkas profesinis iššūkis  klasikinį, chrestomatinį lietuvių literatūros Aukso fondo kūrinį perteikti teatro erdvėje. Mane vedė smalsumas: kiek ir kaip tokio tipo medžiaga gali būti reflektyvi ir įdomi esamu laiku? Man „gentis” tai – pirmapradis ir stiprus darinys. Spektaklyje kalbama apie konsolidaciją –  šeimos, bendruomenės, valstybės vienybę”, – sako režisierius A. Jankevičius. Spektaklyje atsikleidžia ne tik I. Simonaitytės romano ,,Aukštujų Šimonių likimas” puslapiai, bet ir autorės publicistikos ištraukos, turinčios  paralelių su pagrindine spektaklio veikėja Rože. Per skaudžią, dramatišką visos Šimonių giminės – genties ir tuo pačiu asmeninę patirtį Rožė Šimonytė kalba apie bendrystę, tikėjimą, viltį.
VALSTYBINIS JAUNIMO TEATRAS
4 d. 18 val.
Roberas Toma (Robert Thomas)
AŠTUONIOS MYLINČIOS MOTERYS

Dviejų dalių detektyvinė komedija.
Premjera – 2014 m. vasario 13 d.
Režisierius – Balys Latėnas.
Spektaklio scenografija ir kostiumai – Marta Vosyliūtė.
Kompozitorius – Giedrius Puskunigis.
Judesio kompozicijos autorius – Paulius Tamolė.
Vaidina: Kristina Andrejauskaitė, Dovilė Šilkaitytė, Aušra Pukelytė, Neringa Varnelytė, Giedrė
Giedraitytė, Jonė Dambrauskaitė bei kviestinės aktorės – Gabrielė Malinauskaitė ir Rūta
Žibaitytė.
Nepelnytai užmiršto žymaus prancūzų rašytojo, aktoriaus ir kino režisieriaus Roberto Thomas pjese susidomėjo aktorius ir režisierius Balys Latėnas. Žiūrovai galės išvysti intriguojančią istoriją, kurios pagrindiniu emociniu užtaisu taps spektaklyje vaidinančios skirtingų kartų bei temperamento Jaunimo teatro aktorės.
Šioje detektyvinėje komedijoje atsiskleidžia elegantiškas humoras, grakštūs sąmojai ir nenuspėjami siužeto vingiai. Žinoma, viskam vadovauja jausmai ir emocijos, kylantys iš netikėtų situacijų, į kurias papuola aštuonios žavios, protingos, gundančios ir pavojingos moterys. Visas veiksmas sukasi prabangiuose užmiesčio namuose, kuriuose prieš kalėdines šventes susirenka visa šeima. Istorijos pradžioje miršta, tiksliau, savo kambaryje yra nužudomas vienintelis šeimos vyras. Kaip paaiškėja, kiekviena moterų: uošvienė, žmona, dukros, kitos giminaitės ir net tarnaitės turėjo pakankamai svarią priežastį su juo susidoroti, bet tuo pačiu pasirūpino ir labai protingu alibi. Įtarimų šešėlis krinta tai ant vienos, tai ant kitos namų gyventojos. Jos pačios imasi nagrinėti, kuri iš jų galėjo įvykdyti šį nusikaltimą. Per visą šią suirutę atsiskleidžia nuostabūs moterų portretai, jų tarpusavio santykiai ir aistringos gyvenimo istorijos.
„Aštuonios mylinčios moterys” – šeštajame dešimtmetyje parašytas kūrinys, pelnęs ne vieną prestižinį apdovanojimą jo autoriui. R. Thomas buvo vertinamas kaip psichologinių ir kriminalinių dramų meistras, išgryninęs komedinio trilerio (pranc. comédie policière) žanrą. Įdomu tai, kad R. Thomas, būdamas aštuoniolikos, jau atlikdavo epizodinius vaidmenis įvairiuose Paryžiaus teatruose ir gyrėsi perskaitęs visas Prancūzijoje kada nors parašytas komedijas. Jis ypatingai domėjosi komedijos žanru ir jo konstravimo būdais. Tam, kad pelnytų ne tik žiūrovų, bet ir kritikos pripažinimą, dramaturgas ne kartą perrašinėdavo savo pjeses, siekdamas ne tiek literatūrinio, kiek sceninio tobulumo. Po daugiau nei penkiasdešimties metų žavingas kūrinys atgimsta naujoje Jaunimo teatro premjeroje.

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS
5 d. 10 ir 12 val.
ŽIOGAS ZIGMAS ŽALGIRIO MŪŠYJE
pagal Liudviko Jakimavičiaus pasaką

Vaikams nuo 4 m.
Premjera – 2014 m. kovo 1 d.
Trukmė – 50 min.

Autorė ir režisierė – Agnė Sunklodaitė.
Dailininkė – Giedrė Brazytė.
Kompozitorius – Deividas Gnedinas.
Vaizdo projekcijų autorius – Džiugas Katinas.
Vaidina: Mindaugas Ancevičius, Mindaugas Černiauskas, Laima Strazdauskienė, Indrė Taločkaitė,
Andrius Žurauskas.

Teatro palėpėje jaukiai įsikūręs lėlių meistras Aloyzas Žiogas mielai papasakos apie drąsų ir sumanų  savo gentainį – Žiogą Zigmą, padėjusį kunigaikščiui Vytautui laimėti Žalgirio mūšį.
Spektaklio personažai ne tik pavedžios žiūrovus Lietuvos istorijos keliais ir klystkeliais, bet ir pravers teatro virtuvės duris  – scenoje bus demonstruojama, kaip  sukuriami aplinkos, gamtos reiškinių garsai, kaip paprasčiausi buities rakandai tampa istorijos veikėjais.
„Vaidinimai mažajam žiūrovui gimsta iš noro  suprantamai ir įdomiai papasakoti apie tai, kas svarbu, amžina, vertinga, bet stengiuosi nebrukti to per prievartą.  Tinkamos kalbos su vaikais ieškau daug metų, atsiremdama į savo patirtį ir ieškodama naujų, dar neišmėgintų  kelių. Šį kartą man rūpėjo pakalbėti apie vieną reikšmingiausių Lietuvos istorijoje įvykių – Žalgirio mūšį, tačiau pats faktas apipinamas pasakiškais motyvais, nuotaikingomis dainelėmis ir žaismingais elementais, kad  vaikui būtų įdomu,” – sako režisierė A. Sunklodaitė.

KLAIPĖDOS JAUNIMO TEATRAS
6 d. 12 val.
KNYGŲ PERSONAŽAI ATGYJA
Vaikams nuo 5 m.
Trukmė – 40 min.
Premjera – 2014 m. gruodžio 30 d.

Režisierė – Neringa Krunglevičiūtė.
Kostiumų dailininkė – Evelina Lozdovskaja.
Vaidina: Laima Akstinaitė, Neringa Krunglevičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Paulius Pinigis, Gytis
Šimelionis, Donatas Želvys.

„Knygų personažai atgyja” – tai edukacinis Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams ir jų tėveliams. Kūrybinės grupės idėja – sužadinti vaikų norą paimti į rankas knygą ir atrasti jos stebuklingą pasaulį.
Spektaklio kūrėjai literatūrą paverčia interaktyviu ir patraukliu žaidimu. Šeši personažai iš vaikų literatūros klasikos kūrinių, tokių kaip „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo”, „Pepė Ilgakojinė”, „Batuotas katinas”, atgyja tiesiog žiūrovų akivaizdoje ir kuria nuotaikingą bei įtraukiantį reginį. Aktoriai stebina muzikalumu, atliekamais akrobatiniais triukais ir netikėtomis išdaigomis, o subtili spektaklio scenografija kuria puikią atmosferą bei žadina vaizduotę.

6 d. 19 val.
Anti-opera PAMOKA
pagal to paties pavadinimo Eženo Jonesko (Eugene Ionesco) pjesę

Trukmė – 1 val. 20 min.
Premjera – 2014 m. lapkričio 29 d.
Libreto autorius – Giedrius Kuprevičius.
Dirigentė – Evelina Lozdovskaja.
Scenografė ir kostiumų dailininkė – Renata Valčių.
Šviesų dailininkas – Artūras Lepiochinas.
Vaidina: mokytojas – Vaidotas Bačianskas, Donatas Želvys; mokinė – Margarita Intaitė, Rugilė Latvėnaitė, Marija Žemaitytė; tarnaitės – Laima Akstinaitė, Justina Burakaitė, Karolina Kontenytė, Neringa Krunglevičiūtė, Vaiva Kvedaravičiūtė, Simonas Lunevičius, Elena Ozarinskaitė, Ieva Pakštytė, Paulius Pinigis, Donatas Stakėnas, Gytis Šimelionis, Kristina Švenčionytė, Asta Zacharovaitė.
Klaipėdos jaunimo teatras pristato Giedriaus Kuprevičiaus anti-operą „Pamoka”. 1976 m. garsus Lietuvos kompozitorius ir pedagogas kūrinį parašė pagal to paties pavadinimo Eženo Jonesko dramą. Iki šiol šis G. Kuprevičiaus darbas dar niekada nebuvo pastatytas, tad, kaip teigia pats kompozitorius, tai – pasaulinė premjera.
Pagrindinė kūrinio idėja – bendravimo neįgalumas, kalbos, kaip bendravimo priemonės, neigimas. Anti-operoje „Pamoka” absurdu perteikiama beprasmybė, kuria apibrėžiama viskas, kas prieštarauja sveikam protui ir nusistovėjusioms vertybėms.
Klaipėdos jaunimo teatro repertuare „Pamoka” išsiskiria stilizuota aktorių vaidyba, vizualiniais bei garsiniais sprendimais. Anti-operos kūrybinė komanda sceninį veiksmą atriboja nuo realizmo ir perkelia žiūrovą į kitą – absurdo – plotmę. Unikalus kūrinys pristatomas minint kompozitoriaus G. Kuprevičiaus 70-ąjį jubiliejų.

THEATRUM INDIGUM
8 d. 18 val.
MARTI pagal Žemaitę
Vienos dalies spektaklis.
Trukmė – 1 val. 30 min.
Premjera – 2014 m. gruodžio 28 d.
Režisierė – Felicija Feiferė (Laima Adomaitienė).
Šviesų dailininkas – Julius Kuršys, Andrius Stasiulis.
Garso operatorius – Danila Nikolaev.
Vaidina: Indrė Mickevičiūtė Petrauskienė, Igoris Abramavičius, Evaldas Taujanskis, Edita
Gončarova, Lena Orlova, Jonas Rimeika, Šarūnas Gedvilas.
Kai iš mokyklinių programų tyliai pasitraukė Žemaitė, tarsi praradome tai, kuo turime didžiuotis. ,,Laimė nutekėjimo” – praėjusio šimtmečio moters bedalystės enciklopedija, labai jau realistiškai perrašyta Julijos Žymantienės. Šiandien ši literatūra atrodo neįtikėtinai kraupiai, negelbsti nei gamtos – moters gyvenimo partnerės, gražūs aprašymai. Daugelis spektaklyje ieškos etnografinių akcentų, lietuvių liaudies dainų, žemaitiško žodžio vingrybių. Ne apsakymo apdarai rūpėjo kūrėjams. Režisūriniu, tiesioginiu, negailestingu kirčiu užsimota į pačią kūrinio šerdį. Fabula perskaityta tiksliai, be gailesčio to meto tiesai – tėvas prisigrobė žemės tiek, kad ,,nevaliojo” ją dirbti, degtinė jaukė senio Vingio protą, o jam aptemus, tarsi nelabojo paveiktas, paaukojo vienatinio Jonuko laimę. Šeimų konfliktą didina ypatinga Driežų šeimos istorija. Režisierės fantazija remiasi giliai moteriška intuicija, kuri veda gilyn, tarp paslaptingų kūrinio eilučių, kur slypi pati esmė – žvėriškai jusliška godumo galia, kuriai nebepaklūsta jokie dėsniai. Veiksmas, tarsi kaleidoskopas taip greitai išsisuka, jog pamiršti, kokiame laiko matavime tai nutiko. Šiandiena tiesiog susipina su ano meto dviejų šeimų gyvenimais; jautru ir viskas atpažįstama, nes jausmai nuogi, žodis taupus ir pilnas. Tokioje talpioje būtyje režisierė suspėjo dar pasakyti apie Jono kitoniškumą, apie jaunų žmonių meilės paieškas, tėvų užkrautą atsakomybės naštą.
Ar šiandienos žiūrovui svarbu žinoti, kaip veikė anuometinė absoliuti tėvo valdžia, kurios reikalavo įstatymas ir tikyba. Kad tikybos numatyta jausmais grindžiama santuoka prieštaravo viena kitai. Ir suderinti jas buvo neįmanoma. ,,Kad vaikas paklustų tėvo valdžiai, reikėjo visiškai palaužti jo valią. Šeimos nauda paprastai buvo suvokiama kaip jos galvos nauda. Buvo neleista, kad vaiko valia trukdytų šeimos galvos planams”. Patriarchaliniais šimtmečiais brendo prieštaravimas tarp vedybinės laimės ir absoliučios tėvų valdžios: romantiška meilė buvo laikoma dvasiniu negalavimu. O šiandien?
O šiandien išmintingos knygos tebeskelbia, jog moters paklusnumas laikytas būtina laimingos santuokos sąlyga. Be nuolankumo, jos šventa pareiga buvo gerbti ir mylėti vyrą, kad ir koks jis bebūtų.
Rodos, netoli tenuėjome. Štai tokios filosofinės tiesos ras atliepimą vyrų ir moterų galvose.
Spektaklio kūrėjai žada netikėtą dramos versiją, su humoru ir nostalgija, kur pabaigai tetrūks vieno vienintelio žodžio – ,,gaila”… Ir tą žodį kviečiame ištarti kartu su teatro trupe ,,Theatrum Indigum”.
Nauja profesionalaus teatro trupė susiformavo, kai Laima Adomaitienė, dabar Felicija Feiferė (daugeliui žinomos studijos „Aglija” režisierė) LMTA išleido savo auklėtinių kursą ir pakvietė dalį studentų – magistrantų, po studijų burtis po ,,Theatrum Indigum” ženklu. Šio ženklo reikšmė – „būti reikalingam”. Šiandien suprantame teatrą kaip taupų ir talpų – branginantį žiūrovo laiką, kalbantį apie vertybes, siekiantį tobulėti, dvasingą meną, ieškantį dialogo su žiūrovu.

KAUNO MAŽASIS TEATRAS
9 d. 12 val.
SIDABRINIS FĖJOS ŠAUKŠTELIS
Vaikams nuo 3 m.
Trukmė – 1val. 10 min.
Premjera – 2009 m. gruodžio 15 d.
Režisierė ir pjesės autorė – Agnė Dilytė.
Dailininkas – Artūras Šimonis.
Vaidina: Birutė Prekevičiūtė, Kristina Tunaitytė, Jolita Ross, Mindaugas Jocys.
Spektaklyje pasakojama apie pačią mažiausią, gražiausią ir smagiausią fėją visoje fėjų karalystėje, kuri gali sau leisti nerūpestingai praknarkti nuobodžias burtų pamokas mokykloje, įvairiausių gerų darbų pratybas ir šokti, šokti ir dar kartą šokti fėjų hiphopą, kol nesuplėšys šešiolikos porų batelių.
Kaip ir visos šiuolaikinės fėjos, ji turi stebuklingąjį Sidabrinį šaukštelį, kurio padedama gali susikurti viską, ko tik reikia linksmybėms. Pakanka Fėjai šaukšteliu tik mostelti ir įsižiebia šviesos, dar kartą mostelti – sužimba veidrodinis diskotekos rutulys, dar kartą – atsiranda ypatingieji jos šokio bateliai, ir dar kartą – per visą naktį skamba muzika ir Fėjai ploja visi driežai, pusseserės, troleibusai, žaibai, bateliai ir t. t.
Tačiau per savo neapdairumą ir nerūpestingumą, Fėja praranda savo stebuklingąjį Sidabrinį šaukštelį, be kurio ji netenka visų savo galių ir tampa tik paprasta Fėja. Beieškodama šaukštelio, ji susiduria su įvairiomis kliūtimis, susipažįsta su įvairiais personažais: vieni iš jų – tikri draugai, o kiti – tik apsimetėliai, vaišinantys netikrais cukraus gabalėliais, saldainėliais, riešutėliais.
Ar Fėjai pavyks surasti savo Sidabrinį šaukštelį ir susigrąžinti galias?
IDIO TEATRAS
9 d. 19 val.
Yasmina Rėza (Yasmina Reza) MENAS

Trukmė – 1 val. 30 min.
Režisierius – Dainius Kazlauskas.
Scenografija ir kostiumai – Indrė Pačėsaitė.
Kompozitorius ir garso režisierius – Ignas Juzokas.
Vaidina: Arūnas Sakalauskas, Darius Meškauskas, Giedrius Savickas.
Tai spektaklis apie draugystę, apie tokius atrodytų neišskiriamus, nors ir labai skirtingus draugus, kuriuos Dainiaus Kazlausko „Meno” pastatyme įkūnija Arūnas Sakalauskas (Seržas), Darius Meškauskas (Markas) ir Giedrius Savickas (Ivanas). Spektaklyje veiksmas ir sukasi apie tris penkiolika metų pažįstamus draugus ir vieną baltą bei labai brangų paveikslą. Vienas iš draugų trijulės vardu Seržas, įsigijęs 200 000 Prancūzijos frankų kainavusį paveikslą, įžiebia nuoskaudą ir pyktį savo draugo Marko sieloje. Trečiojo draugo Ivano bandymai delikačiai užglostyti nesutarimus ne tik, kad nenuramina užvirusio konflikto, bet net atvirkščiai – įpila dar daugiau alyvos į jį. Ilgaamžės draugystės tvirtumas smarkiai susvyruoja. Neretas žiūrovas stebėdamas spektaklį pajus „Meno” herojuose atpažįstąs save ar savo draugus – kartais viename jų, o kartais po truputį visuose. Per humoro prizmę „Menas” kartais net iki skausmo įtaigiai atskleidžia draugystės, o ir paties gyvenimo subtilybes. Draugystės, kuri ne ką mažiau ypatingas dalykas nei meilė ir kurios puoselėjimas bėgant metams – nepaprastas uždavinys.

LABAITEATRAS
10 d. 12 val.
Muzikinis pažintinis spektaklis vaikams
INTERVIU SU ŠLYKŠTUKAIS
Trukmė – 50 min.
Premjera – 2008 m. lapkričio 8 d.
Režisierė – Agnė Sunklodaitė.
Scenografė – Ramunė Skrebūnaitė.
Kompozitorius – Sigitas Mickis.
Vaidina: Viola Klimčiauskaitė ir Agnė Sunklodaitė.
Mes visi bijome. Ir vaikai ir suaugę. Kai augam – mūsų baimės auga kartu su mumis. Arba mažėja, nes mes tampame didesni. Tačiau jos niekur neišnyksta. Keisčiausia, kad aplink mus gyvena daugybė padarėlių, kurie irgi labai mūsų bijo. O mes bijom jų. Bijom, nes nepažįstam, nežinom, ką jie galvoja, apie ką svajoja, ar mėgsta dainuoti? Todėl pavadinome tuos baisius nepažįstamuosius „šlykštukais” ir net paėmėme iš jų interviu.
Kviečiame kartu patyrinėti „šlykštukų” pasaulį. Pasaulį, kuriame gyvena Vorė, Rupūžė, Gyvatė, Sliekai ir kiti nemalonūs padarai. Būtent šio pokalbio (interviu) metu paaiškės, kad „šlykštukai” nėra jau tokie baisūs, ypač, kai su jais susipažįsti.

KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS
12 d. 18 val.
Tomas Merfis (Tom Murp­hy)  SUGRĮŽIMAS

Dviejų dalių drama.
Trukmė – 2 val. 10 min.
Premjera – 2014 m. gegužės 16 d.
Režisierius – Al­gi­man­tas Po­ciū­nas.
Vaidina: Ri­man­tas Pe­la­kaus­kas, Re­gi­na Šal­te­ny­tė, Eg­lė Ba­raus­kai­tė, Da­rius Meš­kaus­kas, Liu­das
Vyš­niaus­kas, Vi­da Ko­je­ly­tė, Eg­lė Jac­kai­tė, Ed­var­das Bra­zys, Ka­zi­mie­ras Žvink­lys, Li­nas
Lu­ko­šius, Toma Gailutė, Vytautas Paukštė.
Airių dramaturgo Tomo Merfio kūryba pasižymi nuolatiniais formos ir turinio eksperimentais. Nuolat pasikartojanti tema – vilties ir atpirkimo paieškos Dievo apleistame ir kančių sklidiname pasaulyje. Dostojevskiškas prievartos, nihilizmo ir nevilties studijas praskaidrina humoras ir tyli meilė žmonėms.
„Sugrįžimas” – tai pjesė apie žmogaus sudužusias svajones ir iliuzijas, apie šeimos vertybes, kurioms gresia išnykimas, apie pareigas artimiesiems. O svarbiausia – apie vilties ir išsilaisvinimo paieškas, kurios padeda tikėti, kad šviesi nauja pradžia gali būti.
Į gimtąjį miestelį Airijoje po daugybės metų, praleistų JAV, sugrįžta moteris. Giminaičiai įtaria, kad Amerikoje ji užsiiminėjo su katalikiška morale ne visai derančiais dalykais… Vienaip ar kitaip, bet naujų spalvų į niūrų ir nykų miestelio gyvenimą dukra paklydėlė tikrai įneš. O kai kam iš senųjų gyventojų gal netgi teks iš naujo perkainoti tradicines vertybes bei supratimą apie moralę ir padorumą – juk ne veltui mirusi senelė užrašo palikimu šeimos viešbutį ne doriesiems katalikams, o šiai paklydusiai aviai…

VALSTYBINIS VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS
17 d. 18 val.
Nikolajus Erdmanas (Nikolai Erdman) SAVIŽUDIS
Dviejų dalių spektaklis, rekomenduojamas N-14.
Trukmė – 2 val. 20 min.
Premjera – 2014 m. spalio 23 ir 29 d.
Režisierė – Gabrielė Tumėnaitė.
Dailininkė – Vilma Galeckaitė-Dabkienė.
Kompozitorius – Giedrius Puskunigis.
Vaidina: Semionas Semionovičius Podsekalnikovas –.- Daumantas Ciunis, Marija Lukjanovna Podsekalnikova, jo žmona – Indrė Paškauskaitė, Serafima Iljinična, jos motina – Agnė Šataitė, Aleksandras Petrovičius Kalabuškinas, kaimynas – Tomas Rinkūnas, Aristarchas Dominikovičius Grand-Skubikas, inteligentas – Tomas Stirna,     Kleopatra Maksimovna, romantikė – Agnė Kiškytė, spekuliantas – Tomas Kliukas, jaunuolis – Artūras Dubaka.
Spektaklį pagal dramatišką, šiurpiai juokingą dramaturgo Nikolajaus Erdmano pjesę sukūrė režisierė Gabrielė Tuminaitė. 1928 m. N. Erdmano parašytas ,,Savižudis’ buvo  labai sudėtingo likimo. Literatūros kritikai ir interpretatoriai tekstą pripažino kaip talentingai parašytą ir itin aktualų. Tai buvo lyg ,,tiksinti bomba”. Ne veltui aukščiausia to meto politinė valdžia uždraudė pjesę, Stalinas rašė: ,,Aš nelabai geros nuomonės apie pjesę. Artimiausi mano draugai mano, kad ji tuštoka ir net kenksminga”. Tokių kenksmingų tekstų pasaulio dramaturgija tikrai neturi daug . Tai yra viršukalnės. Viršukalnės, kurios yra statomos, prie jų grįžtama, jos maitina šiuolaikinį teatrą. Jis būtų seklus be tokių tekstų, be tokios klasikinės medžiagos kaip ,,Savižudis’. Ne veltui Lietuvos teatro istorijoje tai bus jau šeštas bandymas statyti N. Erdmano pjesę.
,,Repetuodami suvokėme pjesės aktualumą, teatrališkumą, atradome netikėtų poteksčių. Skaitant originalo kalba, stebina pjesės ritmas ir forma. Mūsų atsinaujinusiam kolektyvui dirbti buvo labai smagu”, – sako režisierė Gabrielė Tuminaitė. Spektaklyje ,,Savižudis’  žiūrovai išvys jauną ir talentingą režisieriaus Rimo Tumino mokinių kartą.
Žiūrovai pastebi, jog režisierė Gabrielė Tuminaitė stebina drąsa, atvirumu ir drąsa nerti į esmę, atrasti idėją ir ją perteikti. Gabrielės kūryba iš tiesų suteikia vilties, galimybę gimti, išsilaisvinti, nušvisti. ,,Aš negaliu apibrėžti Gabrielės talento, bet jis yra akivaizdus. Mane džiugina ir stebina, kaip žiūrovą emociškai veikia jos pastatymai. Į naują Gabrielės Tuminaitės spektaklį ,,Dėdės ir dėdienės’ žiūrovai grįžta po keletą kartų, nes jie ten randa tą šviesos šaltinį, kurio mažai beliko šiuolaikiniame mene ir kultūroje. Režisierė  palieka viltį, palieka išeitį. Tai yra labai unikalu – nesusiję nei su karta, nei su mokykla. Tai yra tai, ką žmogus atsinešė su savimi. Atsinešė gimdamas’, – pastebi teatrologė Ingrida Ragelskienė. „ pastatymas Lietuvos teatro scenoje. „Erdmanas visuomet statomas kritiniais metais. Kai atsiranda nerimo, įtampos – menas ir kūrėjai ieško teksto, kuris atspindėtų tai, kas vyksta visuomenėje. Kadaise šią pjesę statė mūsų režisūros šviesulys, teatro pamatas, žmogus, kuris ir po mirties daugelį kūrėjų globoja ir veda – tai Dalia Tamulevičiūtė”, – pastebi teatrologė Ingrida Ragelskienė. ,,Šiuolaikinis žmogus šiandien jaučiasi diskomfortiškai, nepatogiai dvasine prasme. Yra daug nerimo, daug įtampos, daug abejonių, sutrikimo, pasimetimo. Todėl reikia ieškoti pagalbos, ieškoti žmonių, kurie jaučiasi panašiai. Reikia eiti į teatrą, kuris leis pajusti, kad nesi vienišas, jog tą metafizinį siaubą, nerimą, kryčio pojūtį išgyveni ne vienas. Erdmano pjesė išsako, labai tiksliai įvardija baimes. Ji tinkama ieškančiam ir trokštančiam dvasinio apsivalymo, išsilaisvinimo nuo baimės, nekokybiškų žmonių santykių, negatyvios informacijos srauto”.

VILNIAUS TEATRAS LĖLĖ
18 d. 12 val.
TIKTAKTIKA pagal Milošo Macoureko pasakas

Vaikams ir visai šeimai.
Trukmė –  1 val.
Premjera –  2013 m. gruodžio 13 d.
Režisierius ir inscenizacijos autorius – Mikas Žukauskas.
Iš čekų kalbos vertė Andrius Jevsejevas.
Dailininkas – Antanas Dubra.
Kompozitorius – Arturas Bumšteinas.
Judesys – Sigita Mikalauskaitė.
Režisieriaus padėjėja – Olga Pocevičiūtė.
Garsininkas – Vitaras Aškelavičius.
Apšvietėjas – Simas Racevičius.
Kostiumai ir dekoracijos – Liljana Janavičienė, Simona Lukošienė, Martynas Lukošius, Virginija Pajarskienė.
Vaidina: Karolis Algimantas Butvidas, Almira Grybauskaitė,  Indrė Liutkevičiūtė, Vilius Kirkilionis,  Irmantas Jankaitis, Imantas Precas, Deivis Sarapinas.
Spektaklyje „Tiktaktika” pristatomos čekų poeto Milošo Macoureko pasakos – šmaikščios didaktikos ir absurdo situacijų kupinos trumpos siurrealistinės istorijos apie atgijusius buities daiktus.
Įvairiausi M. Macoureko pasakų personažai susiburia vieno spektaklio erdvėje: Žadintuvas, norintis skambėti, tačiau nesuprantantis, kodėl niekuomet rytais neįtinka savo šeimininkui ir – anksčiau ar vėliau suskambs – jo laukia smūgis. Greta jo savo dilemas sprendžia kėdžių engiamas Čiaupas, svajojantis apie galimybę dainuoti operoje. Galiausiai, melodramas žiūrėti ir spragėsius ryti mėgstančios kėdės perpildo Kilimo kantrybės taurę – na, kiek galima tverti, kai jų mėtomi trupiniai tampa Kilimo niežulio priežastimi…
Šiuo spektakliu „Lėlės” scenoje debiutavo jaunų menininkų komanda – kino režisierius Mikas Žukauskas, grafikas, iliustratorius Antanas Dubra ir kompozitorius, šiuolaikinės muzikos kūrėjas Arturas Bumšteinas.

LIETUVOS NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS
19 d. 18 val.
Marius fon Majenburgas ( Marius von Mayenburg) KANKINYS
Premjera – 2015 m. kovo 6 d.
Režisierius – Oskaras Koršunovas.
Vaidina: direktorius – Algirdas Dainaviečius,
biologijos, chemijos, geografijos mokytoja – Monika Vaičiulytė,
istorijos, kūno kultūros mokytojas – Marius Repšys,
kunigas Dyteris Menradas – Dainius Gavenonis,
kunigas Dyteris Menradas – Remigijus Bučius,
Benjaminas Ziudelis (mokinys) – Kęstutis Cicėnas,
Ingė Ziudel (Benjamino motina) – Nelė Savičenko,
Ingė Ziudel (Benjamino motina) – Jolanta Dapkūnaitė,
Georgas Hansenas (mokinys) – Laurynas Jurgelis,
Lidija Vėber (mokinė) – Inga Šepetkaitė.

„Mariaus von Mayenburgo pjesėse jaučiu dalykus, apie kuriuos žmonės tarp savęs neišsikalba, jiems dar nerasti žodžiai, tai – labai aktualios temos, kurios lyg ir čia pat, bet dar neprasiveržė. Ir kai teatras pasiūlo žiūrovams tai, kas jiems labai rūpi, bet jų dar nepažinta ir nepatirta, tada atsiranda ir naujas teatro ir žiūrovų suokalbis. Be tokio tikro, jaudinančio kontakto teatras būtų negyvas. Mayenburgo pjesės man yra galimybė žengti tolyn” (Oskaras Koršunovas).
2012 m. Mayenburgas parašė pjesę „Kankinys”, kurią pats pastatė Berlyno teatre „Schaubühne”. Iš 27 gana trumpų ir konkrečių scenų sudėliota pjesė „Kankinys” primena kino scenarijų, kuriame vyksta idėjų kova, kurioje svarstoma apie ekstremizmą ir religijos vaidmenį visuomenėje. Aistringai, kartais su humoru, dramaturgas atskleidžia vakarietiškos visuomenės prieštaravimus. Pjesės idėja kilo apmąstant Biblijoje matomus akivaizdžius prieštaravimus: čia kalbama apie meilę artimui, o čia pat – apie baudžiantį kalaviją.
Pjesėje pasakojama apie berniuką Benjaminą, kurį augina vieniša motina. Pradėjęs skaityti Bibliją, moksleivis čia ne tik randa visus atsakymus į jam rūpimus klausimus – šventąjį raštą jis paverčia aplinkinių kankinimo priemone, nes jam atrodo, jog jis vienintelis žino, kas yra gerai, o kas – blogai. Į motinos ir mokytojų pastabas jis atsakinėja žodžiais iš evangelijų, o menkas pastoriaus autoritetas ir silpna ideologinė dvasiškio pozicija tampa nuolatinių ginčų objektu. Benjaminui iššūkį meta jo biologijos mokytoja. Pati pradėjusi gilintis į Bibliją, ji sulaukia žiauraus mokinio keršto…
Pjesė „Kankinys” pastatyta ir tebestatoma daugelyje žinomų Europos teatrų.

ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS
20 d. 18 val.
NEBYLYS pagal Juozą Tumą-Vaižgantą

Dviejų dalių impresija.
Trukmė – 2 val. 30 min.
Premjera – 2013 m. gruodžio 15 d., 2014 m. sausio 25 d., vasario 1 d.

Režisierius-statytojas, inscenizacijos autorius – Jonas Vaitkus.
Režisierius  – Tomas Jašinskas.
Scenografas – Gintaras Makarevičius.
Kostiumų dailininkė – Sandra Striaukaitė.
Kompozitorius – Algirdas Martinaitis.
Scenos judesys – Lina Šimkienė.

Vaidina: pasakotojai (Pempys, Pempė, Pempėnas) – Vladas Baranauskas, Vilija Paleckaitė, Aurimas Pintulis, dėdienė – Danguolė Petraitytė,
kunigas – Vladas Baranauskas,
Jonas Butkys – Aidas Matutis,

Rokiškio kultūros centro inf.