Pradžia Projektai Puslapis 12

Projektai

Pasistatyti antkapį Kuktiškių monsinjorą paskatino eismo įvykis

Pačiame Kuktiškių miestelio centre, ant stačios kalvos, stūkso medinė Šv. Jono Krikštytojo bažny­čia. Viršutinėje jos fasado dalyje išdėliotas pasvei­kinimas „Garbė Dievui aukštybėje“. Kas dabar...

Kuktiškių gandrai gyventojams pakuždėdavo apie metų sėkmę…

Važiuojantys nuo Švenčionių pusės į Uteną išvy­dę kelio ženklą automobilius sulėtina – netoli gana judraus kelio, iš dešinės pusės, rikiuojasi Kuktiš­kių miestelio namų stogai....

Saugi partizanų Brazilija ir sotus gyvenimas, kuriame trūko tik lupenų

Atokus Gaidžių kaimas ilgai buvo patikimu parti­zanų prieglobsčiu. Anot Vandos Guigaitės, miškiniai čia jautėsi saugiai lyg Brazilijoje – visi juos saugo­jo nuo landžios stribų...

Sienomis vaikštanti liepsna ir drąsaus muzikanto „apšikti“ Stalino „skrabukai“

Kalbėdama apie kaimo žmonių likimus, gaidžiš­kė Vanda Guigaitė apgailestavo, kad Gaidžių isto­rija atrodo gana liūdna, tačiau tarp tragiškų šei­mos netekčių galima įžvelgti ir linksmų,...

Aukso kasyklose saulė tekėdavo vakaruose

Pasak gaidžiškės Vandos Guigaitės, Gaidžių kaimo pavadinimas kilęs nuo „dainorių“, t. y. labai dainin­gų žmonių. Kadangi gaidys yra dainininkas, dainin­gų žmonių kaimas imtas vadinti...

Velnio katinas, gyvačių užkalbėtojas ir pusė sieto auksinių pinigų…

Pusiaukelėje tarp Juknėnų (Daugailių sen.) ir Sir­vydžių (Tauragnų sen.) ant kalnų įsikūręs senas kai­mas – Gaidžiai (Tauragnų sen.). Jis glaudžiasi prie Sylio ežero, o...

Kaip šiožiniečiai su Dieduku Rygoj druską pirkdavo

Pasak šiožinietės Vandos Maniušienės, anksčiau Šiožinių kaimas buvo tikrai nemažas, tačiau melio­racija išgriovė vienkiemines sodybas ir liko tik kaimo centras. Dabar, senbuvės skaičiavimu, iš...

Bombos sunaikinta mokykla, „skuolka“ pažymėta vaikystė ir kubilai, pilni žalios mėsos

Vanda Maniušienė (Knyvaitė), Šiožinių kaimo sen­buvė, gimtinėje praleido aštuoniasdešimt metų. Anot moters, jos tėvai nuseno ir liko kaime, kaip ir kiti pa­našaus amžiaus žmonės,...

„Biškį“mokytos „nedamokytos“siuvėjos odisėja į išsvajotąją siuvyklą

Utenoje gyvenanti garbaus amžiaus Emilija Me­celicienė (Čeburnytė), gimusi 1925 m. ir pirmuo­sius dvidešimt penkerius savo ilgo amžiaus metus praleidusi Juknėnuose, 1950 m. nutekėjo į...

Nepaprasta senosios sodybvietės aura, šlamanti šimtamečių medžių lajose

Reginai Katinaitei-Lumpickienei, vaikystę pralei­dusiai Juknėnuose, šis laikotarpis – ypatingas. Iš se­nelio, su kuriuo išbraidė aplinkines pievas, klajojo miškais ir paežerėmis, ji sužinojo, kaip aukštaitiš­kai...
UTENIŠKI SKAITYK SAVO KRAŠTO NAUJIENAS - PRENUMERUOK UTENOS DIENĄ