Dar nespėję atsipūsti po smagiai Antalgėje atšvęstų Joninių, šeštadienį leliūniškiai patys rinkosi ir svečius pakvietė atvykti į miestelio šventę, kurią pavadino „Pabūkime kartu”. Ypač turininga ir įvairi šventės programa sulaukė nemažo dalyvių skaičiaus ir susidomėjimo, o organizatoriai – ypač Puodžių karalius Vytautas Valiušis – pagyrų. Vos per vieną dieną Leliūnuose buvo galima ir spektaklių pasižiūrėti, ir sudalyvauti parodos atidaryme, ir molį paminkyti, ir į daug kitų veiklų įsitraukti. O šventės vinimi tapo talentingojo akordeonininko Martyno Levickio koncertas.

Šventė prasidėjo duokle teatro gerbėjams – kompozitoriaus Juozo Karoso sodyboje, Spraguičių kaime, teatralai mėgėjai rodė savo pastatymus. Pirmieji premjera „Pupos”, režisuota Šarūno Kunicko, žiūrovus sužavėjo renginio šeimininkai – Utenos kultūros centro Leliūnų skyriaus mėgėjų teatras „Le Liūnė”. Įtikinamai vaidinusius aktorius ir režisierių po spektaklio sveikino ir dėkojo Leliūnų seniūnė Lina Petronienė, bendruomenės pirmininkas Kęstutis Udras, Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Zita Ringelevičienė bei kiti žiūrovai.
Spektaklius į šventę atvežė ir Anykščių bei Švenčionėlių kultūros centrų aktoriai.
Pasisėmę teatrinės energijos šventės dalyviai suplūdo į Utenos kraštotyros muziejaus padalinyje Vytauto Valiušio keramikos muziejaus kiemelyje Leliūnuose vykstantį Molio kermošių, prasidėjusį dailininkės keramikės doc. Genovaitės Jacėnaitės kūrybos darbų parodos pristatymu. Į parodos atidarymą susirinkusi gausi publika grožėjosi eksponatais, o pačiai keramikei linkėjo sveikatos, stiprybės ir sėkmės. Bendrakursę sveikinęs profesorius Juozas Adomonis prisiminė jaunystės metus, kuomet jie kartu, jo žodžiais tariant, įklimpo į molį.
Pati keramikė, dėkodama susirinkusiems, pristatė savo darbus sakydama, kad visuomet siekė lipdyti pykčio neatspindinčius veidus, todėl jų formos – neįprastos, šaržuotos, deformuotos. Molyje visą gyvenimą savo mintis ir svajones įamžinusi menininkė prisiminė, kad pirmąja jos paroda tapo dar mokykloje eksponuoti piešti velykiniai margučiai. Tuomet lyg gavusi Nobelio premiją pasijutusi moteris vėliau surengė daugybę parodų, o ši, Leliūnuose atidaryta, jos tikinimu, bus paskutinė.
G. Jacėnaitė, pristatydama savo darbus pasakojo, kad visi jie lipdyti serijomis – chirurgų, legendų apie kirvį, mūzų, legendų apie obuolį, vestuvių, Palangos muzikantų, Platelių ežero salų, kolegų šaržų ir kt. Susirinkę keramikės kūrybos gerbėjai susidomėję apžiūrinėjo skulptūrėles, jas fotografavo ir susižavėję aptarinėjo, o pačią menininkę apipylė gėlėmis. G. Jacėnaitė pasveikinti atvyko ne tik Utenos rajono muziejininkai, valdžios atstovai, kolegos keramikai, tačiau ir Vilniaus žemaičių kultūros draugijos, kurios aktyvia nare jau daug metų yra ji pati, atstovai.
Pasidžiaugę paroda susirinkusieji sugužėjo į vidinį muziejaus kiemą, kur, akordeono muzika akompanuojant Deividui Dombovskiui, buvo atidengta skulptoriaus Valentino Šimonėlio skulptūra Lietuvos puodžiams. „Tai pagarba Lietuvos kaimo puodžiams”, – skulptūra, kurią pašventino Leliūnų šv. Juozapo parapijos kunigas Alfredas Puško, džiaugėsi V. Valiušis.
Atlikus šią svarbią ceremoniją atvykusiųjų į kermošių laukė smagioji kermošiaus dalis: visus muziejaus kiemo kampelius užplūdo įvairių veiklų suvilioti šventės dalyviai: kas derėjo mugėje išsirinkto rankdarbio kainą, kas vaišinosi koše ar ypatinga žolelių arbta, kas klausėsi „Muzikontų iš pa Utenas” smagios muzikos. Tačiau didžiausio susidomėjimo sulaukė molio dirbtuvės – kiekvienas norintis galėjo tiesiog paminkyti molį, nusilipdyti švilpynę, ar patariami V. Valiušio, pamėginti nužiesti molinį puodelį. Minkyti molio, vos atvykusi, buvo pasodinta ir Seimo narė Milda Petrauskienė. Nors V. Valiušis viešniai parūpino prijuostę ir, kaip pats tikino, rankų netepančio molio, tačiau, pamėginusi žiesti molio dirbinį, politikė pripažino, kad darbas Seime jai lengvesnis.
Pasismaginusių kermošiuje šventės dalyvių laukė renginio vinis – išskirtinė galimybė gyvai pasiklausyti didelėse ir mažesnės pasaulio scenose pripažinimo sulaukusio, Karališkojoje Londono akademijoje studijuojančio Martyno Levickio koncerto. Visi norintys patekti į muziejaus salę, kurioje vyko koncertas, į ją netilpo, todėl būriavosi kiemelyje prie plačiai pravertų langų, pro kuriuos ne tik skambėjo akordeono muzikos garsai, tačiau ir savo dėmesį klausytojams skyrė atidus atlikėjas. Žiūrovai jam atsidėkojo karštomis ovacijomis, aplodismentais ir gėlėmis.
Šventę užbaigė smagus grupės „Kitava” koncertas, Leliūnų šv. Juozapo bažnyčioje vykusios šv. mišios ir užburiantis Lietuvos kariuomenės orkestro koncertas, o vainikavo – diskoteka jaunimui.

Autorės nuotr.